Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Pirmininkui Gerb. R. Kūriui

Atsakovo civ. b. Nr. 3k – 408
1996 m. Kategorija 27
Renato Kizevičiaus
atstovo, Zenono Jurgelevičiaus
gyv. Jaunimo g. Nr. 28,
Ringaudai, Kauno rajonas

Prašymas

1996 m. spalio 21 d. Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš pirmininko A.Valiulio ir teisėjų S. Gurevičiaus ir J. Šerkšno svarstė civ. bylą Nr. 3K-408. R. Kizevičius, kurio interesus aš atstovauju, šioje byloje yra atsakovas. Ieškovė S. Jarmalavičienė.

Ieškovė nurodo, kad 1990 m. gruodžio 20 d. Kauno r. Noreikiškių apylinkės Taryba patvirtino LŽŪA Mokomojo ūkio direktoriaus įsakymą, kuriuo jai paskirtas 0,15 ha žemės sklypas Ringaudų kaime gyvenamojo namo statybai, o atsakovas kliudo vykdyti darbus.

Ši byla jau du kartus buvo svarstyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų kolegijos ir abu kartus (1993 m. rugpiūčio 16 d. ir 1994 m. liepos 4 d.) ankstesni Kauno apylinkės teismo sprendimai, priimti patenkinant ieškovės S. Jarmalavičienės ieškinį, buvo panaikinti ir byla grąžinta Kauno apylinkės teismui spręsti iš naujo, kita teismo sudėtimi. 1994 m. liepos 4 d. nutartyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų kolegija rekomendavo Kauno apylinkės teismui tenkinti R. Kizevičiaus priešieškiminiame pareiškime pateiktą prašymą, bei atsižvelgti į jo pateikiamus argumentus.

1995 m. gegužės 31 d. Kauno apylinkės teismo teisėjas neatsižvelgdamas į dvi ankstesnes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų kolegijos nutartis vėl (jau trečią kartą Kauno apylinkės teisme) besąlygiškai patenkino ieškovės reikalavimus.

1995 m. lapkričio 9 d. Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegija dalinai patenkino R. Kizevičiaus priešieškinį ir panaikino Kauno apylinkės teismo nutarties dalį, kurioje S. Jarmalavičienės naudai iš mano atstovaujamo atsakovo priteista 1389,89 Lt suma. S. Jarmalavičienės tariamai turėtų nuostolių padengimui ir ieškinį šioje bylos dalyje atmetė. Kitą Kauno apylinkės teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

  1. Kizevičius kasaciniu skundu kreipėsi į Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų kolegiją, prašydamas sklypo skyrimą S. Jarmalavičienei R. Kizevičiaus tėvui nuosavybės teise prieškarinėje Lietuvoje priklausiusioje žemėje panaikinti.

1996 m. spalio 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų kolegija išnagrinėjusi bylą, nutarė: “Kauno rajono apylinkės teismo 1995 m. gegužės 31 d. sprendimo dalį, kuria atsakovai įpareigoti netrukdyti ieškovei vykdyti statybos darbus žemės sklype Nr. 660 ir Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegijos 1995 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.”

Savo 1996 m. spalio 21 d. nutarime Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų kolegija nustatė, kad žemės sklypas S. Jarmalavičienei skirtas teisėtai. Teisėtas ir 1991 m. vasario 6 d. Kauno rajono valdybos S. Jarmalavičienei išduotas leidimas statyboms, bei su ja sudaryta žemės nuomos sutartis.

Su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų kolegijos 1996 m. spalio 21 d. nutarimu civ. byloje Nr. 3K-408 nesutinku dėl šių priežasčių:

  1. Prie bylos mano prašymu yra prijungtas LR Valstybės kontrolės Departamento 1994.10.11 sprendimas Nr. 67 – “Dėl žemės reformos Kauno rajono Noreikiškių apylinkėje vykdymo patikrinimo rezultatų.” Šio sprendimo trečiame puslapyje 14 – 19 eilutėse (skaičiuojant nuo puslapio viršaus) teigiama: “Pažeidžiant galiojusio Žemės kodekso 14, 16, 46, 120 straipsnių, Kauno rajono LDT VK 1990 m. balandžio 23 d. potvarkiu Nr. 57 patvirtinus Ringaudų gyvenvietės išplėtimo detalaus išplanavimo projektą, be LR Vyriausybės nutarimo dėl žemės paskirties pakeitimo ir paėmimo, piliečiams buvo išdalinti sklypai individualių gyvenamųjų namų statybai“

Tuo pat metu LR Aukščiausioji Taryba Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 44 straipsnyje 1990m. kovo mėn. 11 d. atstačiusi konstitucinį nuosavybės teisės tęstinumą, LR piliečiams siūlė kantriai laukti, iki bus priimti įstatymai, nustatantys žemės grąžinimo tvarką kaip matome iš Valstybės Kontrolės Departamento sprendimo Nr. 67 medžiagos – vietinės valdžios atstovai, viršydami savo pareigybinius įgaliojimus, surado norinčių lengvai pasipelnyti piliečių grupę ir jiems savavališkai išdalijo svetimą turtą. Akivaizdu, kad neteisėtos veiklos pradžia yra šių pareigūnų veiksmuose. Sklypų gavėjai taipogi atsako už neteisėtą dalyvavimą svetimo turto dalybose (nesvarbu, ar tai valstybės žemė, ar Kizevičių). Jeigu daugkartiniuose teismo posėdžiuose nors viename būtų atsižvelgta į šį Valstybės Kontrolės Departamento išaiškintą teisėsaugos pažeidimo faktą – nebūtų ginčo dėl 0,15 ha žemės sklypo priklausomybės. Civilinės ir baudžiamosios teisės kodeksų straipsnius, kurie galiojo šios veiklos padarymo metu ir kuriais priklauso vadovautis sprendžiant neteisėto žemės sklypų išdalijimo Ringaudų gyvenvietės plėtimu 1990 m. klausimą, nurodau priede Nr. 6 “Postsovietinės žemės reformos Lietuvoje teisinė analizė“.

  1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų kolegijos 1996m. spalio 21 d. nutartis byloje Nr. 3k-408 iš esmės prieštarauja kitai, ankstesniai LR Aukščiausiojo teismo civilinių bylų kolegijos 1994 m. liepos 4 d. nutarčiai toje pačioje byloje. Tuomet kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančiojo Č. Jakubausko ir teisėjų A. Simniškio ir B. Pupkovo, nustatė, kad R. Kizevičiaus “skundas tenkintinas“ ir Kauno apylinkės “Teismo sprendimas naikintinas dėl sekančių priežasčių: “Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė statybų praktiškai nepradėjusi. Jai paskirtas žemės sklypas yra asmeninės nuosavybės teise priklausęs pil. Povilui Kizevičiui ir dėl nuosavybės teisių į šią žemę atstatymo pretenduoja atsakovas. Pagal įstatymo “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 12 str. 13 p. ginčijamas sklypas priklausė prie išperkamos žemės.

Tačiau Konstitucinio Teismo 1994 m. gegužės 27 d.nutarimu paminėta įstatymo nuostata (12str. 13p.) pripažinta prieštaraujančia LR Konstitucijos 23 str. Atsakovai savo byloje pareiškę priešieškinį, kuriuo prašė sklypo paskyrimą ieškovei bei to sklypo nuomos sutartį pripažinti negaliojančiais. Teismas šiuos reikalavimus buvo atsisakęs priimti nagrinėti. Tačiau pasikeitus įstatyminei ginčijamų teisinių santykių bazei, atsakovų nurodomi atsikirtimai į ieškinį tampa juridiškai reikšmingais.

Esant šioms aplinkybėms teismo sprendimas, kurio esmė yra atsakovų įpareigojimas netrukdyti ieškovei ginčijamame žemės sklype vykdyti statybos darbus yra naikintinas (CPK 336 str. 4p.) Nagrinėjant bylą iš naujo turi būti atsakovams sudaryta galimybė byloje pareikšti dėl paminėtų reikalavimų priešieškinį, o pastarasis iš esmės sąlygotų ieškininį reikalavimą patenkinimą.

Kolegija, vadovaudamasi LR CPK-335 str. 2 p. nutarė:

Kauno rajono apylinkės teismo 1994 m. gegužės 20 d. sprendimo panaikinti ir bylą perduoti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.“

Ankstesnes dvi LR Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų kolegijos nutartis šioje byloje, naikinusias Kauno apylinkės teismo sprendimus, patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato 1995 m. birželio 16 d. nutarimas Nr.8. Jame atkreipiamas dėmesys Į LR Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 1d., kurioje nustatyta, kad LR Įstatymas (ar jo dalys) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento Aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas ar jo dalis prieštarauja įstatymams. Konstitucinio Teismo įstatymo minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki Konstitucinio Teismo nutarimo. Kad šioms Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatoms atitinka šioje byloje sprendžiamas atvejis, nustatė Aukščiausiojo Teismo civilinų bylų kolegija 1994 m. liepos 4d.

  1. LR Aukščiausiojo Teismo bylų kolegija, 1996m. spalio 21d. priimdama nutartį civlinėje byloje Nr. 3k-408 neatsižvelgė į šios bylos svarstymo metu mano išsakytą žodinį pareiškimą, kuriame aš atkreipiau gerbiamos kolegijos dėmesį į tai, kad 1990 m. Ringaudų gyvenvietės plėtėjai neturėjo jokio teisinio pagrindo disponuoti svetimu turtu ne tik dėl 1990 m. kovo 11d. priimtų LR pagrindinių dokumentų teisinių nuostatų, pripažinusių sovietinę okupaciją ir jos pasekmes neteisėtomis, bet ir dėl to, kad:
  2. 1940 m. liepos 22 d. sovietinė žemės nacionalizacija neteisingai įvardijama šiuo terminu, nes turto nacionalizacija galima tik suverenioje valstybėje;
  3. 1940 m. sovietinė žemės nacionalizacija nebuvo visuotinė ir visiška. Kaip rodo sovietinės 1940 m. žemės reformos vykdymą reglamentuojantys dokumentai, tik dvarų (ir tai ne visuomet) visa žemė būdavo paimama į valstybės žemės fondą (nacionalizuojama).

Iš esmės dabar Lietuvoje vykstančios žemės reformos neteisėtumą (kurios vienu pavyzdžiu yra neteisėtas Kizevičių žemės išdalijimas), aš išaiškinau 1996 m. lapkričio 10 d. mano atliktoje žemės reformos teisinėje analizėje, pavadintoje: “Postsovietinės žemės reformos Lietuvoje teisinė analizė“ (priedas Nr. 6).

Papildomai pridedu Kauno apygardos archyvo 1996.10.31 R. Kizevičiui išduoto archyvo pažymėjimo Nr. K-336 kopiją, kuri patvirtina, kad Kizevičiai turėjo žemės nuosavybę ir už ją mokėjo žemės mokesčius iki 1948 m. Tai patvirtina mano teigimą, kad P. Kizevičiaus valdyta žemė (8,16 ha) į valstybinį žemės fondą vykdant sovietinę nacionalizaciją 1940 m. nebuvo paimta ir 1940 m. liepos 22 d. sovietinės žemės nacionalizacijos aktas, tai žemei (joje yra ir ginčytinas sklypas) netaikytinas.

Išvada: sovietinės Darbo Raudonosios vėliavos ordino LŽŪA mokomojo bandymų ūkio direktorius savo 1990 m. gruodžio 17 d. įsakymu neturėjo jokios teisės skirstyti svetimą žemę, nes ji nebuvo teisiškai įforminant dokumentus laisva jos savininko valia padovanota, parduota ar kitaip teisiškai perleista minėto ūkio nuosavybėn.

Prašau Jus vadovaujantis CPK 371 str. 6 dalimi atlikti šios bylos kasacinį teikimą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senatui ir 1996 m. spalio 21 d. Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų kolegijos nutartį byloje Nr. 3k-408 panaikinti, nes gerbiama Kolegija nepilnai įvertino atsakovo ir jo atstovų pateiktus bylos esmę nusakančius faktus.

Priedai:

  1. 1994 spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Valstybės Kontrolės departamento sprendimo Nr.67 kopija.
  2. 1994 m. liepos 4 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinų bylų kolegijos nutarties kopija.
  3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato 1995 m. birželio 16 d. nutarimo Nr.8 kopija.
  4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų kolegijos 1996 m. spalio 21 d. nutarties kopija.
  5. Kauno apygardos archyvo 1996 m. lapkričio 31 d. R.Kizevičiui išduoto pažymėjimo Nr.k-336 kopija.
  6. R. Kizevičiaus atstovo Z. Jurgelevičiaus paruošta Lietuvoje vykstančios žemės reformos teisėtumo analizė “Postsovietinės žemės reformos Lietuvoje teisinė analizė”.

1996 m. lapkričio 15 d.

Reklama