1940-08-01 “Vyriausybės žiniose“ Nr.721 paskelbtame oficialiame 1940-07-22 deklaracijos pavadinime ir tekste yra įvardintas tikrasis tos deklaracijos priėmimo tikslas: „Deklaracija, paskelbianti žemę visos tautos nuosavybe, t. y., valstybės nuosavybe“. „ 1940-08-01 “Vyriausybės žiniose“ Nr.721 paskelbtame oficialiame dokumente apie jokią visuotinę ir vienalaikę piliečių nuosavybės teise valdytų žemės valdų nacionalizaciją net neužsimenama. Todėl ši informacija yra nenuginčijamas teisinis įrodymas, kad visos vėlesnės (nesvarbu kieno išsakytos) 1940-07-22 deklaracijos teksto prasmės interpretacijos neatitinka tikrovę (yra suklastotos), nes tose interpretacijose nutylima Tautos , t.y., atskirų žemės valdų savininkų teisė į jų asmeninę nuosavybę. Tokiu būdu visiškai paneigiama imperatyvi konstitucinė Lietuvos Valstybę sukūrusios Tautos teisė į suverenitetą – nes ta teisė priskiriama kažkokiai-tai – dėl nesuvokiamų priežasčių nuo Tautos atsiskyrusiai – „valstybei“. Nei Tarptautinės Teisės pagrinduose – nei galiojančioje LR Konstitucijoje – joks nuo Tautos nepriklausomas, absoliutinę valdžią turintis ir „valstybe“ besivadinantis „monarchas“ yra nenumatytas. Teisiškai numatytais (teisiškai legitimiais) yra tik atstovaujamoji demokratija ir tą demokratiją praktiškai realizuojančių valdžios institucijų pareigūnų pareigybės bei jų pareigos. Jie yra tik Tautos išsirinkti atstovai (patikėtiniai) ir privalo ne savivaldžiauti – bet vykdyti savo rinkėjų valią. Mūsų aptariamu konkrečiu atveju – Tautos „patikėtiniai“ dvidešimt vienerius metus pačiu grubiausiu būdu pamina absoliučią Tautos teisę į suverenitetą. Iš išsakyto galima tik viena nenuginčijama išvada: Lietuvos posovietinė valdžia ir posovietinė teisėsauga apgaudinėja ne tik savo šalies piliečius – bet ir visą demokratinę pasaulio visuomenę.

Reklama