Dar kartą labas, Ričardai,

 

vakar rašiau naują straipsnį, todėl į tavo pasiūlymą E-laiške: man surinkti teisėtų žemės savininkų prašymus dėl žemės susigrąžinimo, kad tu juos perduotum LR Teisingumo ministrui – atsakiau tik keliais žodžiais. Šiandieną atsakau išsamiau.

Mano turimos teorinės ir praktinės teisinės žinios  man leidžia daryti išvadą, kad tavo pasiūlymas dėl žemės savininkų prašymų įteikimo Teisingumo ministrui yra teisiškai nepagrįstas. Juk tu puikiai žinai, kad vadinamoji „žemės reforma“ ir vadinamasis „piliečių nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimas“ yra pagrįsti nepriklausomoje Lietuvos valstybėje (posovietiniame laikotarpyje) pačiame aukščiausiame lygmenyje valdžią turinčių asmenų įvykdytu sovietinių teisės aktų teisinės prasmės suklastojimu. Todėl teisingumo atstatymo klausimas gali būti išspęstas tik LR Seime teisiškai panaikinus tą sovietinių teisės aktų teisinės prasmės suklastojimą ir priėmus teisingus piliečių nekilnojamojo turto paveldėjimą  reglamentuojančius LR įstatymus.

Net Jeigu minėtas ministras ir imtųsi  švelninti posovietinio privačių žemės valdų išgrobstymo metu padarytus itin grubius teisės pažeidimus – jis tai darydamas vis tiek vadovausis nusikalstamais „įstatymais“ – kurių „teisinės normos“ jam niekuomet neleis pilnai atkurti teisingumą.

 

Antra ne mažiau svarbi aptariamos problemos pusė yra tai, kad mūsų darbo žmogaus teisių gynimo srityje metu tu ne kartą savo veikla ar neveikimu gynei „priešingos barikadų pusės“ interesus:

 

1. Atsisakei paliudyti 1946 m. istrebitelių be teismo sušaudyto mano dėdės Aisroto Juozo suėmimo faktą – kurį tavo tėvas matė asmeniškai ir apie kurį tau papasakojo. Kadangi sušaudę dėdę istrebiteliai paėmė visus jo dokumentus – aš žemėtvarkininkams negalėjau įrodyti kad  dėdė buvo vienas iš senelio žemės valdos paveldėtojų. Kauno apskrities prokuratūra atsisakė tirti jo tyčinį nužudymą.

 

2. Atsisakei patvirtinti a.a. Jono Zavecko sumušimo faktą: kad 1966 m. rinkdamas žemės savininkų parašus man palaikyti  jis Kaune, Mindaugo prospekto ir Birštono gatvės sankryžos požeminėje perėjoje buvo iš pasalų užpultas, žiauriai sumuštas o policija to sumušimo bylą netyrė.

 

3. 1997 m. spalio 26 d. vykusios Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos (LŽTGA) Kauno skyriaus ataskaitinės-rinkiminės konferencijos metu grupė asmenų įvykdė LŽTGA Kauno skyriaus valdymo užgrobimą. Tu tuomet vienintelis nepasirašei teisėtų žemės savininkų protestą  prieš tokią sovietinių inteligentų savivalę. Ne gana to – tu netrukus atvirai įsijungei į žmogaus teisių gynimo žlugdytojų gretas.

 

4. Mudu kartu buvome nuvykę į Ringaudų seniūniją ir tu nufotografavai niekieno nepatvirtintą, spalvotais pieštukais papaišytą Ringaudų gyvenvietės plėtimo “planą“ – kuriuo vadovaujantis buvo išgrobstyta 136 ha teisėtų žemės savininkų – prieškarinės Lietuvos savanorių palikuonių – paveldimos žemės. Niekas iš jų dvarų nepaveldėjo. Jie paveldėjo šeimų prasimaitinimui būtiną žemės minimumą ir tas jiems gyvybiškai būtinas jų šeimų prasimaitinimui žemės minimumas  iš jų buvo begėdiškai atimtas (tariamai teisiškai atkuriant jų nuosavybės teises) . Kuomet aš vėliau paprašiau kad tu man duotum to plano foto nuotraukas – tu pasakei kad jų neturi.

 

Tikiuosi, kad šis išaiškinimas (tau) padės suvokti – kodėl aš tavimi Ričardai visiškai nebepasitikiu.

Reklama