KAUNO APYGARDOS TEISMAS 
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006m. gruodžio 7 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų: Raimondo Buzelio ir Leono Jachimavičiaus, sekretoriaujant Vaidai Urbanavičienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens Elzbietos Jurgelevičienės apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-0748-358/2006 pagal ieškovės Genovaitės Bublienės ieškinį atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijai su trečiuoju asmeniu Elzbieta Jurgelevičiene dėl termino atnaujinimo, įsakymo panaikinimo, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
nustatė:

ieškovė ieškiniu (b.l. 1-2) prašė panaikinti Kauno apskrities viršininko 2005-09-09 įsakymą Nr.02-05-8829, kuriuo buvo nuspręsta neatkurti nuosavybės teisių Genovaitei Bublienei į nurodyto žemės savininko Vinco Eišroto 4,51 ha žemės Ringaudų kaime, Ringaudų sen., Kauno rajone; atnaujinti Genovaitei Bublienei terminą paduoti apskrities viršininkui prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvo Motiejaus Eišroto žemę, pateikti valdymo faktą patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į Motiejaus Eišroto valdytą 3,01 ha žemės sklypą, esantį Ringaudų kaime, Kauno rajone; nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas Motiejus Eišrotas nuosavybės teise valdė 3,01 ha žemės, esančios Ringaudų kaime, Kauno rajone. Ieškovė nurodė, kad 2005 m. pabaigoje gavo Kauno apskrities viršininko 2005-09-09 įsakymą Nr. 02-05-8829, kuriuo buvo nuspręsta neatkurti nuosavybės teisių Genovaitei Bublienei įjos prašyme nurodyto žemės savininko Vinco Eišroto 4,51 ha žemės Ringaudų kaime, Ringaudų sen., Kauno rajone. Ieškovė mano, kad įsakymas yra neteisėtas, nepagrįstas, todėl naikintinas, bei atnaujintinas terminas valdymo faktą ir giminystės ryšį įrodantiems dokumentams pateikti.
Kauno rajono apylinkės teismas 2006 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ieškinį patenkino pilnai. Teismas panaikino Kauno apskrities viršininko 2005-09-09 įsakymą Nr.02-05-8829, kuriuo buvo nuspręsta neatkurti nuosavybės teisių Genovaitei Bublienei į nurodyto žemės savininko Vinco Eišroto 4,51 ha žemės Ringaudų kaime, Ringaudų sen., Kauno rajone; atnaujino Genovaitei Bublienei terminą paduoti apskrities viršininkui prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvo Motiejaus Eišroto žemę, pateikti valdymo faktą patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į Motiejaus Eišroto valdytą 2,44 ha žemės sklypą, esantį Raingaudų kaime, Kauno rajone: pripažino nustatytu juridinę reikšmę turintį faktą, kad Genovaitės Byblienės tėvas Motiejus Eišrotas iki nacionalizavimo nuosavybės teise valdė 2,44 ha žemės, esančios Ringaudų kaime, Kauno rajone.
Teismas, remdamasis rašytiniais įrodymais, laikė pagrįstu ir įrodytu ieškovės reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas Motiejus Eišrotas iki nacionalizavimo nuosavybės teise valdė 3,01 ha žemės, esančios Ringaudų k., Kauno rajone. Teismas, įvertinęs tai, jog Kauno rajono apylinkės teismo 1995-09-06 sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis, kad Andrius Miknevičius (dukra Ona Eisrotaitė savo paveldėtą žemės dalį perleido Andriui Miknevičiui) iki 1940 m. valdė nuosavybės teise 4,515 ha Vinco Eišroto žemės, ieškovei tenkančią dalį sumažino iki 2,44 ha. Teismas konstatavo, jog valstybės įgaliota institucija – Kauno apskrities viršininko administracija savo veiksmais (neveikimu) netinkamai įgyvendino ieškovės teisę į nuosavybės teisės atkūrimą, kadangi iki 2005-09-09 ieškovės atžvilgiu individualaus sprendimo nepriėmė, todėl teismas laikė svarbia priežastimi, dėl kurios ieškovė praleido terminą. Dėl trečiojo asmens Elzbietos Jurgelevičienės atsiliepime išdėstytų argumentų teismas nepasisakė, kadangi teismo sprendimas E.Jurgelevičienei teisinių pasekmių nesukels.
Apeliaciniu skundu tretysis asmuo Elzbieta Jurgelevičienė prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2006-09-12 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, savo teisine prasme atitinkantį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą. Ji nuriodo, kad teismas skundžiamu sprendimu iš jos atima jai ir jos vaikams prasimaitinti ir pragyventi gyvybiškai būtiną žemės minimumą ir tuo būdu jos šeimai padaro neatitaisomą žalą. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu dėl sekančių motyvų:
1. Kauno rajono apylinkės teismas nevykdė Europos žmogaus teisių Konvencijos 1
protokolo 1 straipsnio teisinių normų keliamų reikalavimų, bet pilnai įvykdė teisiškai nepagrįstu LR
vidaus teisės aktu grindžiamas ieškovės G. Bublienės pretenzijas. Tuo būdu Kauno rajono apylinkės
teismas pažeidė ne tik Europos žmogaus teisių Konvenciją, bet ir 1969 m. „Vienos konvenciją dėl
tarptautinių sutarčių teisės“ (kurios dalyve yra ir LR). Šios Konvencijos 26 straipsnyje įtvirtintas
pacta sunt servanda principas draudžia prisijungusių prie Konvencijos šalių bandymus remiantis
savo vidaus teisės normomis pateisinti tarptautinės sutarties nevykdymą. Nevykdydamas
(pažeisdamas) Konvencijų teisinių normų reikalavimų, Kauno rajono apylinkės teismas pažeidė
(nevykdė) ir užtikrinančias Elžbietos Jurgelevičienės teises į teisingą bylos išnagrinėjimą (teisme)
Europos žmogaus teisų Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies teisines normas. Kauno rajono apylinkės
teismas Elzbietą Jurgelevičienę į civilinę bylą įtraukė tam nesant jokio teisinio pagrindo ir savo
sprendimu jai ir jos šeimai padarė itin didelę žalą, o ieškovę G. Bublienę už teisiškai nepagrįstų
pretenzijų pareiškimą ir atvirai melagingų „įrodymų“ pateikimą apdovanojo Elzbietos
Jurgelevičienės paveldimos žemės sklypu. Tuo būdu Kauno rajono apylinkės teismas pažeidė LR
Konstitucijos 29 straipsnyje, Visuotinės Žmogaus Teisių Deklaracijos 1 straipsnyje ir Europos
žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 14 straipsnyje įtvirtintą civilinių
santykių subjektų lygiateisiškumo principą bei ES Pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnį. Taip pat
nurodo, kad visuotinai yra žinoma, jog sovietinė – okupacinė valdžia 1940 metais jokios visuotinės
žemės nacionalizacijos nevykdė, nes buvo vykdoma sovietinė žemės reforma. Tai reiškia, kad
posovietinėje Lietuvoje kažkas sąmoningai iškraipė sovietinės 1940-07-22 Liaudies Seimo
Deklaracijos teisinę prasmę.
2. Priimdamas sprendimą civilinėje byloje Nr.2-0748-358/2006, Kauno rajono apylinkės
teismas neinicijavo šioje byloje įvardintų nusikaltimo požymius turinčių veikų teisinio ištyrimo,
todėl teismas neįvykdė LR Civilinio proceso kodekso 300 straipsnio reikalavimų dėl šių
nusikaltimų požymių ištyrimo. Teismas neiniciavo Juozo Aisroto (Eisroto) žuvimo (tyčinio
nužudymo) ištyrimo. Žūties datos nustatymas įrodytų, kad jis buvo vienas iš savo tėvo Vinco
Aisroto (Eisroto) žemės valdos paveldėtojų, kad ieškovė G. Bublienė savo ieškinyje atvirai meluoja,
jog Juozas Aisrotas po jo tėvo mirties turto nepaveldėjo. Kauno rajono apylinkės teismui
pareikštame atsiliepime buvo prašoma iš LR Istorijos Archyvo išreikalauti visus duomenis apie 1/6
Elzbietos Jurgelevičienės tėvo žemės valdos paveldėtojos Uršulės Eisrotaitės (Šiliauskienės)
gyvenimą ir jos mirties datą. Ji buvo ieškovės Genovaitės Bublienės tėvo Motiejaus sesuo.
Nurodyto fakto patvirtinimas taip pat įrodytų ieškovės įvykdytą tendencingą melą (piktnaudžiavimą
teise, siekiant apgauti teismą ir užvaldyti svetimą turtą). Šių nusikaltimų požymių ištyrimas ir
neišvengiamas faktų pasitvirtinimas turi lemiamą reikšmę teisingam bylos išsprendimui.
3. 2006-04-08 atsiliepime į ieškovės ieškinį Elzbieta Jurgelevičienė prašė leisti, kad jos
interesus šioje byloje atstovautų pagal 2003-05-05 jos išduotą ir notariškai patvirtintą (registro Nr.
2-6316) įgaliojimą sūnus Zenonas Jurgelevičius. Kauno rajono apylinkės teismas nurodė, kad tai
draudžia įstatymas (CPK 56 str.). LR CPK 56 straipsnis savo teisine prasme prieštarauja
imperatyvioms LR Konstitucijos 25 str., ir CK 1.5 str. teisinėms normoms ir sutinkamai su
galiojančios LR Konstitucijos 7 straipsnio 1 d. teisine nuostata – išvis negali būti taikomas.
Neleisdamas šioje civilinėje byloje Elzbietos Jurgelevičienės interesus atstovauti jos pasirinktam
tinkamam atstovui, Kauno rajono apylinkės teismas nepagrįstai apribojo Elzbietos Jurgelevičienės
procesines teises ir tuo pažeidė CPK 2; 6; 8; 11 ir 12 straipsnių teisines normas.
4. Sutinkamai su CPK 509 straipsnio 1 d. Elzbieta Jurgelevičienė 2006-04-24 kreipėsi į
Kauno rajono apylinkės teismą dėl rūpintojo paskyrimo. Teismas, atmesdamas prašymą, 2006-05-
02 nutartyje visiškai nepagrįstai konstatavo, kad klausimas dėl rūpintojo skyrimo negali būti
nagrinėjamas kartu su ieškovės pateiktu ieškiniu, kad turi būti užvesta atskira civilinė byla, kurioje
klausimai sprendžiami ypatingosios teisenos tvarka ir visiškai nesietini su pareikštu ieškiniu. Kauno
rajono apylinkės teismas, nepagrįstai atmesdamas prašymą dėl rūpintojo paskyrimo, atima Elzbietai
Jurgelevičienei teisę ir praktines galimybes gauti ir teismui pateikti jos teisumą įrodančius
įrodymus, bei surasti ir į teismo posėdį pasikviesti reikalingus liudytojus. Tokie teismo veiksmai
visiškai užkirto kelią teisingo sprendimo priėmimui.
5. Tiek ieškovės G. Bublienės, tiek trečiojo asmens E. Jurgelevičienės teisės į paveldimą
žemės valdą turėjo būti ginamos pagal LR jau susiformavusią tokių bylų sprendimo praktiką. Iki
Kauno rajono apylinkės teismui priimant 2006-09-12 sprendimą, tiek ieškovės G. Bublienės, tiek
trečiojo asmens E. Jurgelevičienės teisinė padėtis nuosavybės teisių atkūrimo srityje buvo vienoda:
Kauno apskrities viršininkas 2005-09-09 įsakymais Nr.02-05-8829 ir Nr.02-05-8830 abiem atsisakė
atkurti nuosavybės teises. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą civilinėje byloje
Nr.3K-3-384/1999, tiek ieškovės G. Bublienės, tiek trečiojo asmens teisės į teisiškai pagrįstų teisių
gynybą teisme taip pat buvo visiškai vienodos. Kauno rajono apylinkės teismas, tiek nagrinėdamas
ieškovės Genovaitės Bublienės ieškinį, tiek Elzbietos Jurgelevičienės 2006-04-08 atsiliepimą į
ieškinį, privalėjo ištirti: 1) Ar ieškovė R. Bublienė ir trečiasis asmuo E. Jurgelevičienė turi teisę į
nuosavybės teisių atkūrimą? 2) Ar LR Vyriausybės įgaliotos atkurti piliečių nuosavybės teises
institucijos priimtas sprendimas yra teisėtas? 3) Priimti galutinį sprendimą dėl piliečio teisės, t.y. ar
turi jis teisę į nuosavybės teisės atkūrimą. Pilietis tokiu atveju savo teisę gali ginti remdamasis
teismo sprendimu. Priimdamas 2006-09-12 sprendimą civilinėje byloje Nr.2-0748-358/2006, Kauno
rajono apylinkės teismas netyrė visų byloje pareikštų reikalavimų arba juos netyrė taip, kaip to
reikalauja LR susiformavusi vienoda teismų praktika, todėl yra teisinis pagrindas tokį sprendimą
panaikinti (CPK 329 str. 2 d. 7 p.).
6. Ieškovė ne naujai nustatinėja juridinę reikšmę turintį faktą, bet ne instancine tvarka
bando pakeisti kito Kauno rajono apylinkės teismo priimtą ir įsigaliojusį teismo sprendimą byloje,
kurioje nustatomas tos pačios žemės valdos valdymo nuosavybės teise juridinis faktas. Tuo atveju,
jeigu šis ieškovės G. Bublienės pareikštas reikalavimas būtų spręstinas Kauno rajono apylinkės
teisme, jis turėtų būti spręstinas ypatingosios teisenos tvarka ir surašytas tinkama forma ir tinkamo
turinio (CPK 443 str., 2 d.). CPK 443 str. 9 d. nustatyta, kad teismas, nagrinėjantis bylas ypatingąja
teisena, neturi teisės priimti sprendimo už akių. Kauno rajono apylinkės teismas šioje byloje ne tik
juridinę reikšmę turintį faktą nustatė nedalyvaujant Elzbietos Jurgelevičienės atstovui, bet neleido
byloje dalyvauti jos atstovui ir neleido paskirti rūpintoją.
7. Kauno rajono apylinkės teismas Elzbietai Jurgelevičienei nepranešė apie 2006-09-12
teismo posėdį. Tai yra absoliutus pagrindas Kauno rajono apylinkės teismo sprendimo panaikinimui
(CPK 329 str. 3 d. 1 p.).
8. Kauno rajono apylinkės teismas sprendimo dalį pagrindžia daug kartų keistu ir
papildytu, į lietuvių kalbą neišverstu Napoleono kodeksu (nenurodydamas konkretaus to kodekso
straipsnio). Kauno rajono apylinkės teismas Napoleono kodeksą taiko nepagrįstai, nes
nepriklausomos Lietuvos (iki 1940-06-15) teismų praktikoje yra faktai apie tai, kad žmonos paveldi
lygią su vaikais nekilnojamojo turto dalį. Be to, 2006-09-12 sprendimą pagrįsdamas Napoleono
kodeksu, Kauno rajono apylinkės teismas pažeidžia CPK 329 str. 3 d. 2 p. (proceso kalbos taisykles).
9. 2006-09-12 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimas yra visiškai teisiškai nemotyvuotas (be motyvų). Tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo 2006-09-12 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Ieškovė nesutinka su apeliaciniu skundu dėl sekančių motyvų:
1. Tretysis asmuo Elzbieta Jurgelevičienė savo teisėmis naudojasi nesąžiningai,
neprotingai ir neteisingai. Ji neteikė jokių įrodymų byloje, nedalyvavo nei viename teismo
posėdyje, nors jai apie posėdžių laiką ir vietą buvo pranešta. Todėl visiškai nepagrįstas skundo
argumentas, kad trečiajam asmeniui apie posėdžio laiką ir vietą nebuvo pranešta.
2. Trečiojo asmens skundo motyvai apie tai, kad teismas nutraukė jos 2,44 ha žemės
naudojimą, kad ši žemė yra jos pragyvenimo šaltinis, yra niekuo nepagrįsti ir akivaizdžiai
neteisingi. Visiškai nepagrįsti ir skundo argumentai apie kažkokią nusikalstamą veiką. Dar labiau
skundo absurdiškumą patvirtina tarptautinių teisės aktų. analizė ir prašymas juos taikyti šioje
byloje. Nepagrįstas trečiojo asmens skundo argumentas apie tai, kad teismas trukdė pasirinkti jai
atstovą byloje. Kuo pasireiškė toks trukdymas yra neaišku ir nesuprantama. Apie kokį rūpintojo
paskyrimą kalba E. Jurgelevičienė iš viso yra nesuprantama. Rūpintojo paskyrimas gali būti
sprendžiamas visiškai atskirai kitoje byloje ir tai niekaip nesusiję su pareikštu ieškiniu.
3. Visiškai nepagrįsti trečiojo asmens skundo argumentai apie tai, kad teismas
pažeidė LR CPK normas. Joks sprendimas už akių šioje byloje nebuvo priimtas. Priešingai,
išdėstytiems argumentams, teismo sprendimas atitinka tiek LR CPK normų reikalavimus, tiek
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką.
4. Nepagrįstas skundo argumentas, kad ieškovė neturi teisės pretenduoti į senelio žemę.
Ieškovė dar 1991 m. pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jos senelio Vinco Eišroto
4,5 ha valdytą žemę Kauno rajone, o 1992-12-21 pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises natūra į
ieškovės tėvui Motiejui Eišrotui priklausančią 3,01 ha žemę. Buvo pateikti visi reikiami
dokumentai. Giminystės ryšį patvirtina byloje esantys dokumentai.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą, pagrįstą, procesines ir materialines teisės normas atitinkantį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Kolegija bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Apeliantė nurodo, kad žemės nacionalizacijos Lietuvoje nebuvo. Su šiuo argumentu kolegija nesutinka, nes visuotinai yra žinomas faktas dėl nacionalizacijos buvimo, dėl to ir buvo priimtas LR Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas. Kauno rajono apylinkės teismas vykdė Europos žmogaus teisių Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio teisinių normų keliamus reikalavimus, nepažeidė Europos žmogaus teisių Konvencijos, nepažeidė ir 1969 m. „Vienos konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės“ (kurios dalyve yra ir LR), nes byloje nebuvo sprendžiamas klausimas, kad remiantis savo vidaus teisės normomis būtų pateisintas tarptautinės sutarties nevykdymas. Kauno rajono apylinkės teismas nepažeidė normų, užtikrinančių Elžbietos Jurgelevičienės teisių į teisingą bylos išnagrinėjimą. Ne Kauno rajono apylinkės teismas Elžbietą Jurgelevičienę įtraukė į šią civilinę bylą. Ją trečiuoju asmeniu įtraukė ieškovė, o E.Jurgelevičienė su tuo sutiko, nes neprašė atleisti jos iš trečiojo asmens pareigų šioje byloje. Teismas savo sprendimu jai ir jos šeimai nepadarė žalos, juolab, kad net ir pati apeliantė nenurodo, kokia gi konkreti žala ir kokiu būdu jai padaryta, nepateikia ir įrodymų, kad ieškovei natūra sugrąžinama dalis trečiojo asmens valdomo žemės sklypo. Teismas ieškovės G. Bublienės neapdovanojo Elžbietos Jurgelevičienės paveldimos žemės sklypu. Iš bylos duomenų matyti, kad tiek apeliantė, tiek ieškovės tėvas yra brolis ir sesuo ir savo nuosavybės teises į žemę kildina iš paveldėjimo po tėvo Vico Eišroto mirties teisinių santykių, t.y. tiek apeliantė, tiek ieškovė turi tapačias teises į žemę.
Kolegija nesutinka su motyvu, kad teismas, priimdamas sprendimą šioje civilinėje byloje, neįvykdė LR Civilinio proceso kodekso 300 straipsnio reikalavimų dėl nusikaltimų požymių ištyrimo, nes neiniciavo Juozo Aisroto (Eisroto) žuvimo (tyčinio nužudymo) ištyrimo, bei nerinko įrodymų apie žemės valdos paveldėtojos Uršulės Eisrotaitės (Šiliauskienės) gyvenimą ir jos mirties datą, nes tai nėra susiję su pareikštu ieškiniu. Apeliantė neteisingai aiškina CPK 300str.. Šis straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą ir padaręs išvadą, kad dalyvaujantis byloje asmuo ar kitas asmuo atliko veiksmus, kuriuose yra nusikaltimo požymių, apie tai praneša prokurorui. Duomenų apie tai, kad byloje dalyvaujantys asmenys ar kiti asmenys padarė veiksmus, turinčius nusikaltimo požymių, nėra, todėl nebuvo ir apie ką pranešti prokurorui, o juo labiau tirti nusikaltimų požymius ar kokių nors asmenų gyvenimo ir mirties faktus.
Kolegija nesutinka su motyvu, kad LR CPK 56 straipsnis savo teisine prasme prieštarauja imperatyvioms LR Konstitucijos 25 str. ir CK 1.5 str. teisinėms normoms ir sutinkamai su galiojančios LR Konstitucijos 7 straipsnio 1 d. teisine nuostata – išvis negali būti taikomas, nes Konstitucinio teismo sprendimo šiuo klausimu nėra, kreiptis į Konstitucinį teismą apeliantė neprašė, o kolegijai klausimo dėl šio straipsnio neatitikimo konstitucijai nekyla. Apeliantės procesinės teisės nebuvo apribotos, kadangi ji galėjo savo nuožiūra pasirinkti atstovą, atitinkantį CPK 56str. reikalavimus.
Apeliantė nurodo, kad ji, sutinkamai su CPK 509 straipsnio 1 d., 2006-04-24 kreipėsi į Kauno rajono apylinkės teismą dėl rūpintojo paskyrimo, o teismas nepagrįstai šį prašymą atmetė. Kolegija sutinka su teismo išvada, kad klausimas dėl rūpintojo skyrimo negali būti nagrinėjamas kartu su ieškovės pateiktu ieškiniu, kad turi būti užvesta atskira civilinė byla, kurioje klausimai sprendžiami ypatingosios teisenos tvarka ir visiškai nesietini su pareikštu ieškiniu. Kolegija konstatuoja, kad rūpintojo paskyrimas šio atveju buvo siejamas su Jurgelevičiaus galimybe atstovauti apeliantę teisme, tačiau tai prieštarauja įstatymo normoms. Niekas netrukdė apeliantei užvesti kitą bylą dėl rūpintojo paskyrimo, vienok, duomenų apie tai nėra.
Apeliantė nurodo, kad iki Kauno rajono apylinkės teismui priimant 2006-09-12 sprendimą, tiek ieškovės G. Bublienės, tiek trečiojo asmens E. Jurgelevičienės teisinė padėtis nuosavybės teisių atkūrimo srityje buvo vienoda: Kauno apskrities viršininkas 2005-09-09 įsakymais Nr.02-05-8829 ir Nr.02-05-8830 abiem atsisakė atkurti nuosavybės teises. Kolegija su šiuo teiginiu sutinka.
Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas privalėjo ištirti: 1) Ar ieškovė R. Bublienė ir trečiasis asmuo E. Jurgelevičienė turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą? 2) Ar LR Vyriausybės įgaliotos atkurti piliečių nuosavybės teises institucijos priimtas sprendimas yra teisėtas? 3) Priimti galutinį sprendimą dėl piliečio teisės, t.y. ar turi jis teisę į nuosavybės teisės atkūrimą, tačiau to nepadarė, todėl yra teisinis pagrindas tokį sprendimą panaikinti (CPK 329 str. 2 d. 7 p.), t.y. apylinkės teismas išsprendė ne visus pareikštus reikalavimus. Su tokia pozicija kolegija nesutinka, kadangi byloje buvo pareikšti trys reikalavimai, t.y. panaikinti įsakymą, atnaujinti terminą, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Iš ginčijamo teismo sprendimo matyti, kad sprendimas priimtas dėl visų reikalavimų: panaikintas įsakymas, nustatytas juridinę reikšmę turtintis faktas, atnaujintas terminas prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti (b.l. 1-2, 86-90).
Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad ieškovė ne naujai nustatinėja juridinę reikšmę turintį faktą, bet ne instancine tvarka bando pakeisti kito Kauno rajono apylinkės teismo priimtą ir įsigaliojusį teismo sprendimą byloje, kurioje nustatomas tos pačios žemės valdos valdymo nuosavybės teise juridinis faktas, kadangi tam patvirtinti nepateikti jokie įrodymai, o juo labiau minimas sprendimas.
Apeliantė nurodo, jog CPK 443 str. 9 d. nustatyta, kad teismas, nagrinėjantis bylas ypatingąja teisena, neturi teisės priimti sprendimo už akių, tačiau Kauno rajono apylinkės teismas šioje byloje ne tik juridinę reikšmę turintį faktą nustatė nedalyvaujant Elžbietos Jurgelevičienės atstovui, bet neleido byloje dalyvauti jos atstovui ir neleido paskirti rūpintoją. Su šiais motyvais kolegija taip pat nesutinka, nes sprendimas šioje byloje nebuvo priimtas už akių. Tretysis asmuo E.Jurgelevičienė žinojo apie teismo posėdį galėjo jame dalyvauti pati arba bylą vesti per atstovą.
Jos atstovui dalyvauti nebuvo leista, nes tai prieštaravo CPK 56str. nuostatoms. Teismas dėl rūpintojom paskyrimo klausimo nesprendė, teismo leidimo paskirti rūpintoją nereikia.
Kolegija nesutinka su motyvu, kad Kauno rajono apylinkės teismas Elžbietai Jurgelevičienei nepranešė apie 2006-09-12 teismo posėdį ir kad tai yra absoliutus pagrindas Kauno rajono apylinkės teismo sprendimo panaikinimui (CPK 329 str. 3 d. 1 p.), kadangi 2006-09-12 teismo posėdis nevyko, o teismo posėdis vyko 2006-08-29 – 2006-09-12 (b.l. 81-85), kadangi vadovaujantis CPK 269str. buvo atidėtas procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas.
Kolegija nesutinka su motyvu, kad Kauno rajono apylinkės teismas Napoleono kodeksą taiko nepagrįstai, nes yra visuotinai žinoma, jog Lietuvoje pagal teritoriją iki nepriklausomybės praradimo buvo taikomas būtent Napoleono kodeksas. Nagrinėjamoje byloje pagal teritoriją ir buvo taikomas Napoleono kodeksas. Proceso kalbos taisyklės nebuvo pažeistos, nes iš į bylą pateiktų įrodymų, protokolų matyti jog teismo procesas vyko valstybine kalba, niekas iš dalyvaujančių procese asmenų neprašė vertėjo paslaugų (CPK 1 lstr.).
Kolegija nesutinka ir su motyvu, kad 2006-09-12 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimas yra visiškai teisiškai nemotyvuotas (be motyvų) ir kad tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str, 2 d. 4 p,). Iš paminėto sprendimo (b.l. 86-90) matyti, kad jis visiškai atitinka CPK 270str. reikalavimus, nes jame yra nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; įstatymai ir kiti teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu, teisėjų kolegija
nutaria:

Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Teisėjai:
Rūta Palubinskaitė:   Parašas
Raimondas Buzelis
Leonas Jachimavičius    spaudas: “TIKRA“
Kauno apygardos teismo antspaudas.
Reklama