Lietuvos Respublikos
Aukščiausiojo Teismo Pirmininkui

Vytautui Greičiui

Gynėjų 6, LT-2725 Vilnius

 

2002 m. vasario 14 d.

Zenonas Jurgelevičius
Gražinos Skirmantienės
įgaliotas atstovas
c.b. Nr. 2-12-02/2001,
gyv./ Jaunimo g. Nr. 28
Ringaudai LT-4324 Kauno r.

 

PRAŠYMAS

 

Prašau išaiškinti teismų (teisėjų) veiklą c.b. Nr. 2-12-02/2001 administracinės kontrolės tvarka. Ši byla prasidėjo 1996 m. spalio 7 d. advokato Albino Raudonio (vėliau vadovavusio LR žemėtvarkos ir teisės departamentui prie LR žemės ūkio ministerijos) surašytu ieškininiu pareiškimu, kurį ieškovė Gražina Skirmantienė įteikė Kauno rajono apylinkės teismui. Aš ieškovės atstovu tapau tuomet kai ši byla buvo dviejų tomų apimties, 1997 m. balandžio 25 d.

Pagrindiniai šios bylos faktai:

1.          Dalis ieškovės G.Skirmantienės paveldimos iš tėvų M. ir J. Gabartų žemės sovietmečiu užstatyta Garliavos miesto pastatais, o likusia neužstatyta žemės dalimi sovietmečiu (buvo ganyklos) ir po 1990 m. kovo 11 d. naudojosi Gabartai. 1992 m. suarė ir užsėjo. 1996 m. liepos 19 d. LR Seimo kontrolės pažymoje Nr. 10-28/236 „Dėl Rakausko skundo“ punkte 3.5 LR Seimo kontrolierė N.Šidagienė teigia: „A.Rakauskas asmeninio ūkio žeme ginčytiname sklype faktiškai pradėjo naudotis tik 1995 metais“.

A.Rakauskas – tai buvęs Kauno rajono Alšėnų agrarinės reformos tarnybos žemėtvarkininkas (žr. pridedamą 1996 01 30 LR Seimo kontrolės pažymą Nr. 10-28/363/01/280 „Dėl G.Skirmantienės skundo“) Padedamas kolegų žemėtvarkininkų jis bando pasisavinti svetimą turtą.

2.          1991 m. gegužės 29 d. ieškovė pirmą kartą kreipėsi į Alšėnų apylinkės viršaitę dėl tėvų žemės sugrąžinimo, tačiau tuomet neturėjo visų dokumentų – reikalingų nuosavybės teisėms į visą paveldimos žemės kiekį pagrįsti.

3.          Visi ieškovės G.Skirmantienės vargai dėl paveldimos žemės susigrąžinimo (iki 1996 m.) išanalizuoti LR Seimo kontrolierės N.Šidagienės 1996 01 30 pažymose: „Dėl G.Skirmantienės skundo“ Nr. 10-28/363/01/280 ir 1996 m. liepos 19 d. pažymoje Nr. 10-28/236 „Dėl Rakausko skundo“. Atkreipiu Jūsų dėmesį, kad šiose pažymose (nesant vėliau gautų papildomų dokumentų ir trūkstant informacijos) neteisingai aiškinami bendrą paveldimos žemės kiekį įrodantys Lietuvos Valstybinio archyvo išduoti dokumentai: 1993 09 24 pažymėjimas Nr. 1500-G.

4.          1998 m. lapkričio 10 d. Kauno rajono teismas pilnai patenkino ieškovės G.Skirmantienės ieškinį c.b. Nr. 2-131/98.

5.          1999 m. kovo 10 d. Kauno apygardos teismas nedalyvaujant ieškovei G.Skirmantienei ir jos atstovui ir nei ieškovei, nei jos atstovui nepranešęs apie c.b. Nr. 207-188/199 svarstymą – panaikino 1998 11 10 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimą c.b. Nr. 2-131/98.

6.          2000 01 31 Kauno rajono apylinkės teisme įregistravau (reg. Nr. 318) G.Skirmantienės papildomą ieškininį pareiškimą c.b. Nr. 2-50/2000. Šiame papildomame ieškininiame pareiškime pagal CPK 35 str. nuostatas ieškovė papildė ieškinį 2 ir 3 punktais:

„2) Sutinkamai su CPK 29 str. nuostata nustatyti Jono ir Marijonos Gabartų paveldėtojų paveldimos žemės ploto dydį, tuo pačiu užkertant kelią tolimesnei žemėtvarkininkų savivalei.“

„3) Sutinkamai su CPK 29 str. nuostata nustatyti juridinį faktą, kad Jono ir Marijonos Gabartų žemės paveldėtojų nuosavybės teisės juridiškai niekuomet nebuvo nutrūkę.“

Prie šio papildomo ieškininio pareiškimo ieškovė pridėjo iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo gautus naujus įrodymus:

„4) 1939 m. rugpjūčio 1 d. Kauno apskrities Žemės rūšiavimo komisijos rūšinio paskirstytų žemių sąrašo kopiją, kurioje nurodyti Jono ir Marijonos Gabartų Kauno apskrities Garliavos valsčiaus Stanaičių seniūnijos Mastaičių kaime nuosavybės teise valdytų žemės plotų dydžiai ir rūšingumas.“

„5) Kauno apskrities Žemės rūšiavimo komisijos rūšinio paskirstytų žemių sąrašo kopiją, kurioje nurodytas Jono Gabarto Kauno apskrities Garliavos valsčiaus Jonučių seniūnijos Jonučių kaime nuosavybės teise valdytos žemės valdos plotas ir žemės rūšingumas.“

Teismas papildomą ieškininį pareiškimą atmetė – kartu su naujai pateiktais įrodymais.

7.          2000-05-10 Kauno rajono apylinkės teisme Nr. 1284 vėl užregistravome papildomą ieškininį pareiškimą c.b. Nr. 2-50/2000.

Prie šio pareiškimo vėl pridėjome mūsų gautus naujus įrodymus (kurie buvo pridėti prie 200 01 31 Kauno rajono apylinkės teisme Nr. 318 įregistruoto G.Skirmantienės papildomo ieškininio pareiškimo).

Be to 2000-05-10 papildomame ieškininiame pareiškime atkreipėme teismo dėmesį, kad žemėtvarkininkų veiksmai prieštarauja žemės reformos įstatymo 18 str. 3 p. nuostatai ir todėl tiems veiksmams turėtų būti taikomas CPK 251 str.

8.          2001-10-17 Kauno rajono apylinkės teismas (teisėjas Urbšys) c.b. Nr. 2-10-02/2001 nagrinėjimo metu atsisakė prie bylos prijungti G.Skirmantienės papildomą ieškininį pareiškimą, ir kartu su prie šio pareiškimo pridedamais dokumentais grąžino ieškovei.

9.          Civilinėje byloje Nr. 2-11-02/2001, 53, 54 ir 55 psl. yra 1939 08 01 Kauno apskrities Garliavos valsčiaus Stanaičių seniūnijos Mastaičių kaimo mokestiniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašas Nr. 431. Šiame sąraše nėra įrašų apie M. ir J. Gabartų valdytą žemę ir jis neturi jokio logiškai pagrįsto ryšio su byla. Kaip jis atsirado byloje – mes nežinome. Šiuose dokumentuose įrodoma, kad minėtame Mastaičių kaime žemę valdė ir mokesčius mokėjo M. ir J. Gabartų kaimynai. 1997-04-14 šio sąrašo tikrumą stačiakampiu Alšėnų-Noreikiškių agrarinės reformos tarnybos antspaudu patvirtino žemėtvarkininkė D.Juknelienė.

10.          2000 m. birželio 8 d. Kauno rajono apylinkės teismas savo nutartimi sustabdė c.b. pagal ieškovės G.Skirmantienės ieškininius pareiškimus iki nebus išnagrinėta administracinė byla Kauno apygardos administraciniame teisme pagal J. Gabarto skundą.

11.          2000-06-14 Kauno rajono įteikiau atskirąjį skundą Kauno apygardos teismui dėl 2000-06-08 Kauno rajono apylinkės teismo nutarties. Pagrindiniai argumentai:

1. Juridinę reikšmę turinčio fakto dėl žemės valdymo nuosavybės teise nustatymas žinybingas bendrosios kompetencijos teismui.

2. 2000-06-08 – kuomet Kauno rajono apylinkės teismas priėmė minėtą nutartį J.Gabartas dar nebuvo įvykdęs Kauno apygardos administracinio teismo pavedimo patikslinti savo skundą ir buvo neaišku ar Kauno apygardos administraciniame teisme išvis bus nagrinėjama byla pagal J.Gabarto skundą.

12.          2000-08-24 Kauno rajono apygardos teismas c.b. Nr. 2A-1257/2000 nutarė: „atskirąjį skundą atmesti.“

13.          2001-09-13 Kauno apygardos administracinis teismas sustabdė administracinę bylą Nr. I3K-84/2001 pagal pareiškėjo J.Gabarto skundą, nes J.Gabartas tikėjosi, jog Kauno apygardos administracinis teismas greitai ir objektyviai nustatys juridinę reikšmę turintį faktą – dėl M. ir J.Gabartų iki 1940 birželio 15 d. valdytą bendrą žemės kiekį. Tai matosi iš J.Gabarto 2001-02-12 Z.Jurgelevičiui išduoto įgaliojimo teksto.

14.          Šiuo metu mirus trečiajam asmeniui R.Žemaičiui c.b. pagal G.Skirmantienės ieškinį Kauno rajono apylinkės teisme sustabdyta.

15.          2001-11-12 d. pareiškėja G.Skirmantienė Kauno rajono apylinkės teismui įteikė pareiškimą „Dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.“

16.          2001-11-13 Kauno rajono apylinkės teismas nutartimi įpareigojo pareiškėją G.Skirmantienę pašalinti pareiškimo trūkumus.

17.          2001-11-26 Kauno rajono apylinkės teismui pareiškėja G.Skirmantienė įteikė pataisytą pagal 2001-11-13 Kauno rajono apylinkės teismo nutartį pareiškimą „Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo“.

18.          2001-11-28 nutartimi Kauno rajono apylinkės teismas nutarė: „pareiškėjos G.Skirmantienės pareiškimą bei pataisytą pareiškimą su priedais grąžinti ir laikyti nepaduotu.“

19.          2001-12-10 pareiškėja G.Skirmantienė Kauno rajono apylinkės teismui įteikė Kauno apygardos teismui adresuotą 2001-12-07 atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2001-11-28 nutarties.

20.          Kauno apygardos teismas 2002-01-10 nutartimi c.b. Nr. 2A-134/2002 panaikino 2001-11-28 Kauno rajono apylinkės teismo nutartį ir dalinai patenkino 2001-12-07 pareiškėjos G.Skirmantienės atskirąjį skundą.

Pareiškėja G.Skirmantienė ir jos atstovas nesupranta – kodėl Kauno rajono apylinkės teismas savo nutartyse ir Kauno apygardos teismas 2002-01-10 nutartyje reikalauja, kad pareiškėja nutylėtų tikrąją priežastį – dėl kurios kreipėsi į Kauno rajono apylinkės teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Pareiškėjos pateikiamų jos nuosavybės teisę į paveldimą žemę patvirtinančių dokumentų visiškai užtenka minėtai civilinei bylai išspręsti juridinę reikšmę turinčių faktų nenustatinėjant, tačiau teismai dėl nesuprantamų priežasčių vilkina sprendimo priėmimą.

Susidaro įspūdis, kad teismai stengiasi atmesti šiuos ieškovės G.Skirmantienės pateiktus, jai naudingus įrodymus:

1)      Lietuvos centrinio valstybės archyvo išduotą 1939-08-01 Kauno apskrities Garliavos valsčiaus Stanaičių seniūnijos Mastaičių kaimo mokestiniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašo Nr. 431 patvirtintą kopiją.

2)      Lietuvos centrinio valstybės archyvo išduotą Kauno apskrities Garliavos valsčiaus Jonučių seniūnijos Jonučių kaimo mokestiniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašo patvirtintą kopiją.

3)      1995-01-11 Lietuvos centrinio valstybės archyvo G.Skirmantienei išduotą archyvo pažymėjimą Nr. 355-R.

Šios bylos vilkinimą teismuose ir teismų nenorą priimti G.Skirmantienės pateikiamus įrodymus Europos žmogaus teisių teismas gali suprasti kaip LR Kauno rajono apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjų vykdomą žemėtvarkininkų nusikalstamos veikos slėpimą, nes:

1)           Žemėtvarkininkas A.Rakauskas neteisėtu būdu įsigydamas svetimą turtą naudojosi tarnybine padėtimi.

2)           Buvę A.Rakausko kolegos žemėtvarkininkai tiek individualiai tiek kolektyviai: ieškovei G.Skirmantienei, LR Seimo kontrolierių įstaigai, bei LR teismams pateikė visą eilę dokumentų ir žemėtvarkos planų, kuriuos patvirtino savo parašais ir kurie yra akivaizdžiai neteisingi. Ieškovė įrodo šiuose dokumentuose pateikiamų duomenų neatitikimą tiesai – tačiau teismai į tai niekaip nereaguoja.

Nenorėdamas labai išplėsti šio prašymo apimties įvardiju tik dalį šių „dokumentų“:

1)      1994-12-20 Alšėnų-Noreikiškių ART vadovas A.Lelys rašte Nr. 74 ieškovei G.Skirmantienei nurodo dirbtinai sumažintą jos paveldimos žemės kiekį. Klaidina G.Skirmantienę teigdamas, kad dalis jos žemės buvo priskirta neprivatizuojamai asmeninio ūkio žemei.

2)      1996-03-29 rašte Nr. 31, adresuotame Lietuvos Respublikos kontrolierei p. N.Šidagienei Alšėnų-Noreikiškių ART vadovas A.Lelys sąmoningai klaidina LR Seimo kontrolierę teigdamas, kad pil. A.Rakauskui ir R.Žemaičiui asmeninio ūkio žemė suteikta nepažeidžiant galiojusių LR įstatymų ir LR Vyriausybės nutarimų ir kad žemė pamatuota pagal preliminarinį žemėtvarkos projektą suprojektuotoje asmeninio ūkio žemėje – „kuri yra be pretendentų“.

3)      1996-05-13 d. rašte A.Lelys vėl klaidina LR Seimo kontrolierę N.Šidagienę dėl G.Skirmantienės paveldimos žemės ribų ir prideda neteisingą grafinę medžiagą. Tuo metu Alšėnų-Noreikiškių ART jau buvo gavusi 1993-09-24 Lietuvos valstybino archyvo J.Gabartui išduotą pažymą Nr. 1500-G ir galėjo nesunkiai apskaičiuoti iki 1940 m. birželio 15 d. M. ir J. Gabartų valdytų žemės valdų bendrą plotą – 17,5 ha.

4)      C.b. 1 tome, 48 psl. yra 1998-02-24 LR Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus Alšėnuose, G.Skirmantienei ir J.Gabartui išduota pažyma Nr. 72. Alšėnų vyr. žemėtvarkininkas A.Lelys klaidingai nurodo M. ir J. Gabartų paveldėtojų paveldimos žemės plotą (sumažina) ir prie šios pažymos prideda 1998 02 24 žemėtvarkininkės D.Juknelienės paruoštą grafinę medžiagą, kurioje M. ir J. Gabartų paveldėtojų paveldimos žemės plotas dirbtinai sumažintas ir neteisingai nurodoma M.Gabartienės iki sovietinės okupacijos valdytos žemės buvimo vieta vietovėje.

5)      C.b. 1 tome, 174-175 psl. yra 1998-11-05 „Sklypų vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas“, kurį pasirašė komisijos nariai: Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vyr. žemėtvarkininkas Zigmas Pilvelis, Alšėnų seniūnijos vyr. žemėtvarkininkas Antanas Lelys, žemėtvarkininkė D.Juknelienė ir Valstybinio žemėtvarkos instituto vyresnioji inžinierė Irena Grečnienė. Prie šio akto pridedamas „Jonučių ir Mastaičių kaimuose Marijonos ir Jono Gabartų bei Albino Šidiškio turėtos žemės sklypų ribų nustatymo planas“ M 1:10000. Tiek „Akte“, tiek pridedamame plane M. ir J. Gabartų iki 1940 m. birželio 15 d. nuosavybės teisėmis valdytos žemės ploto dydis nurodomas dirbtinai sumažintas ir M.Gabartienės žemės valdos vieta neteisingai nurodoma vietovėje. Tuo nesunku įsitikinti iš c.b. 1 tomo 56 psl. esančio 1920 m. rugpjūčio 20 d. Jonučių kaimo suskirstymo sklypais matininko V.Satkevičiaus sudaryto plano. Išsamų juridinį šio klausimo išaiškinimą aš pateikiu 2001 m. gruodžio 7 d. „Atskirajame skunde“.

6)      1998 m. gegužės 29 d. rašte „S-363“ – c.b. II tomo 61 psl. Kauno apskrities žemės tvarkymo departamento direktorė informuoja G.Skirmantienę, kad: „Jums priklausančios žemės grąžinimo klausimas bus sprendžiamas tuomet, kai Kauno rajono apylinkės teisme bus išspręstas ginčas dėl A.Rakauskui ir V.Žemaičiui suteiktos žemės, o 1998 12 16 rašte „R-1603“, adresuotame A.Rakauskui ir V.Žemaičiui, kuris taip pat įjungtas į civilinę bylą 177 psl., praneša, kad: „pagal komisijos išvadas Jūsų asmeninio ūkio žemė nepatenka į M. ir J. Gabartų turėtos žemės ribas.“ Kuriame rašte Kauno apskrities žemės tvarkymo departamento direktorė meluoja?

Dar 1925 m. Nuolatinis tarptautinis teismas padarė svarbią išvadą, kad: „…nei viena sutarties dalyvė negali remtis savo vidaus teisės normomis, kad pateisintų tarptautinės sutarties nevykdymą.“ ši nuostata pakartotinai įtvirtinta 1969 m. Vienos konvencijoje (kurios dalyvė yra LR) dėl tarptautinių sutarčių teisės. Lietuvos Respublika 1995 m. balandžio 27 d. LR Seimo priimtu įstatymu Nr. I-865 ratifikavo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją bei jos 4-ąjį, 7-ąjį ir 11-ąjį protokolus. Konvencijos 1-jį protokolą ratifikavo 1995 m. gruodžio 7 d. įstatymu Nr. I-1117 (ratifikacinius raštus deponavo Europos Taryboje 1996 m. gegužės 24 d. 1999 m. LR ratifikavo ir 6-ąjį konvencijos protokolą. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija pagal LR Konstitucijos 137 str. 3 dalį tapo Lietuvos teisės sistemos sudedamąja dalimi, o pagal 1999 m. LR tarptautinių sutarčių įstatymo 11 str. 2 dalį turi viršenybę prieš LR įstatymus, jei šie Konvencijai prieštarauja. Jos taikymas išaiškintas LR Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 6 d. nutartyje (c.b. Nr. 3K-3-384/99, kategorija 35): „…tiek teisė kreiptis į teismą, tiek nuosavybės teisė yra vienos prigimtinių žmogaus teisių, kurias gina Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau Konvencija). Ir Lietuvos CK (606 str.) ir CPK (482 str.) įtvirtina tarptautinės teisės prioriteto prieš vidaus teisę principą. Lietuvos Respublikai ratifikavus Konvenciją, ji tapo sudėtine Lietuvos teisės sistemos dalimi, todėl teismai Lietuvos vidaus teisę turi aiškinti ir taikyti šios Konvencijos kontekste ir, esant vidaus teisės ir Konvencijos nuostatų kolizijai, suteikti prioritetą Konvencijos nuostatoms…“ Mes daug kartų savo prašymus Kauno rajono apylinkės teismui pagrindėme Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio, 6 str. 1 dalies ir 13 str. teisinėmis nuostatomis. Kauno rajono apylinkės teismas šiuos mūsų argumentus nuolat ignoravo.

Ši byla labai ilgai tęsiasi. Ieškovė G.Skirmantienė per tą laiką kreipėsi į įvairias LR valdžios ir valdymo institucijas. Dalis šių institucijų nuomones išreiškiančių dokumentų yra c.b. Nr. 2-12-02/2001; dalis teismo grąžinti ieškovei, dalis byloje „Dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo“.

Prieš administracinės kontrolės tvarka aiškinantis c.b. Nr. 2-12-02/2001 prašome Jus išreikalauti G.Skirmantienės skundo pagrindu 1996 m. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigoje baigtą tirti bylą, kadangi mes neturime visų byloje esančių dokumentų, o Kauno rajono teismas šią bylą išreikalauti atsisakė.

2001-03-05 man adresuotame rašte, kurio Nr. 01-24-62 Jūs išaiškinote, kad negalimas joks kišimasis į teismų darbą, nes teismai yra nepriklausomi. Aš visiškai sutinku su Jūsų nuomone, tačiau atkreipiau dėmesį, jog po galiojančios Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio pirmos ir antros dalių: „Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai“ ir „Teisėjas ir teismai vykdydami teisingumą yra nepriklausomi“ seka to paties Konstitucijos straipsnio trečia ir ketvirta dalys: „Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo“ ir „Teismas priima sprendimus Lietuvos Respublikos vardu“. LR Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalis nustato, kad „Teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai“. LR Konstitucijos 29 straipsnio pirmoji dalis išaiškina, kad: „Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys yra lygūs“, o antroji šio straipsnio dalis tą lygybę užtikrina: „Žmogaus teisių negalima varžyti ar teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu“. LR Konstitucijos šeštojo straipsnio nuostatos: „Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas“ ir „kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija“ sudaro juridinį pagrindą LR piliečiams pasinaudoti Konstitucijos septintojo straipsnio pirmosios dalies nuostata, kad: „Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai“ teisinėje praktikoje. Jūs turbūt sutiksite, kad net ir vykdydami teisingumą teisėjai privalo laikytis LR Konstitucijos ir LR įstatymų nuostatų ir visus teisinius aktus taikyti teisinėje praktikoje atsižvelgdami į šių aktų eiliškumą pagal juridinę galią: t.y. į tai, kad žemesnės juridinės galios teisinio akto nuostatos neturi juridinės galios paneigti aukštesnės juridinės galios teisinio akto nuostatas. Be to turbūt sutiksite, kad visi teisiniai aktai, visoms byloje dalyvaujančioms šalims, turi būti taikomi vienodai.

Su šiuo prašymu į Jus kreipiamės todėl, kad c.b. Nr. 2-12-02/2001 nagrinėjimo teismuose metu išryškėjo aplinkybės, kurias galima suprasti kaip neatitikimą šioms mano pacituotoms Konstitucinės teisės normoms, eilės Civilinio proceso kodekso straipsnių reikalavimų pažeidimą ir juridiškai nepagrįstą šios bylos išsprendimo vilkinimą – kas primena CK 1137 str. 3 d. pateiktą piktnaudžiavimo teise sampratą.

Dėl aukščiau paminėtų priežasčių kreipiamės į Jus ir prašome administracinės priežiūros tvarka išaiškinti teismų (teisėjų) veiklą c.b. Nr. 2-12-02/2001 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ ir byloje dėl „Juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo“, pagal 2001-11-12 G.Skirmantienės pareiškimą.

Esant reikalui žemėtvarkininkų veikai prašome taikyti CPK 251 str. nuostatą, nes LR baudžiamojo kodekso 289 nustato, kad: „Valstybės pareigūno ar valstybės tarnautojo įrašymas į oficialų dokumentą žinomai melagingų žinių, surašymas ir išdavimas suklastoto dokumento, arba žinomai suklastoto dokumento patvirtinimas antspaudu (spaudu) ir (ar) parašu, arba kitoks oficialaus dokumento suklastojimas – baudžiamas…“

 

Pridedamų dokumentų kopijų sąrašas (21 dokumento kopija)

 

Zenonas Jurgelevičius

Pastaba: Po šio „Prašymo“ įteikimo netrukus buvo pakeistas BK 289 str…

Reklama