1993-09-24 G. Skirmantienės broliui Juozui Gabartui Lietuvos valstybinio archyvo išduotame pažymėjime Nr. 1500-G konstatuojama: „Lietuvos TSR žemės ūkio liaudies komisariato archyviniame fonde, Kauno apskrities valstybi­nio žemės fondo byloje, žemės ūkio komisijos 1940 09 01 nutarime įrašyti Garliavos valsčiaus Mastaičių kaimo 13, 97 ha žemės savininkai Gabartai: Marijona ir Jonas (pavardė taip dokumente, tėvo vardai, gimimo metai nenurodyti). Į valstybinį žemės fondą žemė nebuvo paimta.

Pagrindas. F. R. – 764, ap. Ia, b. 292, l. 54″

 

Šio dokumento paviešinimu pratęsime temą apie tai, kaip „teisiškai atkūrinėjamos“ sovietinės-okupacinės valdžios niekuomet teisiškai nenutrauktos piliečių nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. Atviras tyčiojimasis iš teisingumo ir teisėtų žemės savininkų jau trunka dešimtmečius.

 

 

2005 m. liepos 5 d.

LIETUVOS AUKŠČIAUSIAJAM TEISMUI

Kasatorė  (ieškovė): Gražina  Skirmantienė …Garliava.

Kauno r.

Atsakovai: 1. Kauno rajono savivaldybė, Savanorių  pr. 371, LT-3042 Kaunas.

2. Kauno apskrities viršininko administracija, Sapiegos g. 10, Kaunas,kodas  8860199…

Tretieji asmenys: 1.Alfredas Rakauskas, …Garliava. Kauno r.

2.       Ona Žemaitienė, …Garliava, Kauno r.

3.   Juozas Gabartas, …Vilnius.

4.       Danutė Marijona Paršaitienė, … Garliava. Kauno r.       

DANUTĖS MARIJONOS PARŠAITIENĖS ATSILIEPIMAS Į KASACINĮ SKUNDĄ

civilinėje byloje Nr. 2A-118-173/2005 dėl Kauno apygardos teismo nutarties panaikinimo

Šis Atsiliepimas surašytas sutinkamai su CPK 351 str. 1 d. nustatytomis teisinėmis normomis.

Aš, Danutė Marijona Paršaitienė, pritariu advokatės Danos Žvingilienės surašytame Kasaciniame skunde nurodomiems, nagrinėjant šią bylą Kauno apygardos teisme padarytiems materialinės ir procesinės teisės pažeidimo faktams ir papildomai atkreipiu Lietuvos Aukščiausiojo teismo dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teisme nebuvo išnagrinėti ir tinkamai teisiškai įvertinti kasatorės (ieškovės) G. Skirmantienės teismui pateiktuose (jos tėvų: J. Gabarto ir M. Gabartienės) žemės įsigijimo dokumentuose esantys duomenys, apie tos žemės buvimo vietą ir priklausymą nuosavybės teise konkrečiam savininkui.

Šiuos savo argumentus išaiškinu išsamiai, nes šiuo metu civilinėje byloje Nr. 2A-118-173/2005 dalyvaujantys atsakovai ir tretieji asmenys dirbtinai mažina kasatorės G. Skirmantienės paveldimos žemės kiekį ir neteisingai nurodo tos žemės buvimo vietą. Šie mano argumentai įrodo, kad žemėtvarkininkai klaidina Kauno apygardos teismą dėl G. Skirmantienės paveldimos žemės buvimo vietos bei kiekio ir tuo būdu šiam teismui neleidžia priimti objektyvų savalaikį sprendimą dėl pažeistų G. Skirmantienės teisių apgynimo. Civilinėje byloje (Nr. 2A-118-173/2005) ginčo objektu esanti žemė randasi toje prieškarinės Lietuvos valstybės dalyje, kurioje galiojo Napoleono Kodeksas. Pagal šį Kodeksą vyro ir žmonos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą buvo atskirtos ir oficialiuose nuosavybės teisę įrodančiuose dokumentuose kiekvienam iš jų įforminamos individualiai. Todėl siekiančio lengvai praturtėti buvusio žemėtvarkininko A. Rakausko (ir jo kolegų) vykdomą itin laisvą oficialių prieškarinių dokumentų interpretavimą būtina išsiaiškinti detaliai, nes tokiam interpretavimui nėra jokio teisinio pagrindo.

2005-03-16 civilinės bylos Nr. 2A-118-173/2005 nutartyje Kauno apygardos teismas rėmėsi A. Rakausko ir jo buvusių kolegų – žemėtvarkininkų argumentais, pagal ieškovės G. Skirmantienės atstovo Zenono Jurgelevičiaus prašymą netyrė byloje esančiuose oficialiuose žemės valdų įsigijimo dokumentuose nurodytų aplinkybių (2005 m. kovo mėn. 2 d. – 16 d. Civilinės bylos Nr. 2A – 118 – 173/2005 Teismo posėdžio protokolas, IV t., 169 psl.). Tai sąlygojo faktinių bylos aplinkybių neatitinkančio šio teismo sprendimo priėmimą ir, kaip advokatė D. Žvingilienė nurodė jos surašytame Kasaciniame skunde, įtakojo procesinės ir materialinės teisės pažeidimų atsiradimą – bylos svarstymo apeliacine tvarka (Kauno apygardos teisme) metu.

Tretysis asmuo Alfredas Rakauskas savo 2004 m. lapkričio 24 d. Apeliaciniame skunde, byloje esančiame jo išsamiame išaiškinime raštu (4t b.l. 63-75) bei Civ.bylos Nr. 2A-118-173/2005 svarstymo Kauno apygardos teisme apeliacine tvarka metu ir jį palaikantys atsakovai nurodė neteisingas Jono ir Marijonos Gabartų iki 1940-06-15 nuosavybės teise valdytų žemės valdų ribas.

1. Dėl Marijonos Gabartienės (Reveltaitės) iki 1940-06-15 (sovietinės okupacijos pradžios) nuosavybės teise valdytos žemės valdos tretysis asmuo A. Rakauskas teigia (citata pateikiama iš Apeliacinio skundo): „Marijona Gabartienė Reveltaitė žemę įgijo dovanos būdu. Dovanojimo sutartis (l t b.l. 60; 61) rodo, kad 10,44 ha gautos žemės susidėjo iš dviejų sklypų : 8,76 ha sklypo su trobesiais ir 1,68 ha miško. Tai patvirtina archyvinės pažymos (l t b.l. 5; 58) bei (n. t. atk. b. 1. 39). Vėliau M. Gabartienės žemė sumažėjo iki 10,19 ha (3 t b.l. 149). Sumažėjimas lietė tik buvusį 1,68 ha miško plotą. 3 t b.l. 86 rodo M. Gabartienės mokesčių mokėjimą už 1937 – 41 metus. Mokėta už 10,44 – 10,19 ha. Išvardintose archyvinėse pažymose nurodomas skirtingas žemės rūšingumas“ ir siūlė išvadą, kad: „… Įvertinus, kad 1920 metų Jonučių kaimo plane (l t b.l. 188) gretimybė ED rodo buvus Revelto žemę Mastaičių kaime, o 1935 metų J. Gabarto pirkimo sutartyje (I t b.l. 62-3p) rodo esant M. Gabartienės žemę ir tai, kad archyvų pažymose (3 t b.l. 149; 150 ) nurodoma, kad 1926 1929 metais nėra duomenų apie Katarinos Reventienės ir Ievos Šidiškaitės žemę kai jos turėtų ten būti, nes tik 1933 m. savo žemę perleido Gabartienei (l t b.l 60-61) darytina išvada, kad 3 t b.l. 149; 150 pažymose nurodyta J. Revelto žemė tai ta pati Katarinos Reveltienės ir Ievos Šidiškaitės žemė dovanota M. Gabartienei“.

Ši Kauno apygardos teismą suklaidinusi trečiojo asmens A. Rakausko (ir jį palaikančių žemėtvarkos specialistų) išvada yra neteisinga dėl šių priežasčių:

1.1       Neatitinka ne tik žemės rūšingumas, bet ir bendras Marijonai Gabartienei jos motinos Katarinos Reveltienės ir motinos sesers Ievos Šidiškaitės dovanotos žemės valdos (viso 10,44 ha) ir Juozo Revento (kituose dokumentuose rašoma: „Revelto“) valdytos žemės (10,58 ha) kiekis.

1.2  Tai kad neišlikę 1926 -1929 metų duomenys apie Katarinos Reventienės ir Ievos Šidiškaitės
nuosavybės teise valdytą žemę niekaip negali įtakoti  1933 m. spalio 12 d. Aleksoto notaro Simano Žukausko surašyto ir patvirtinto žemės dovanojimo akto, (rejestro Nr. 1054 – kuriuo Katarina Reveltienė savo dukrai Marijonai Gabartienei padovanoja pusę 10,44 ha ploto žemės valdos)  teisines pasekmes. Šio dovanojimo akto surašymo faktas kaip tik ir įrodo, kad 1933 m. spalio 12 d.  notarui Simanui Žukauskui tokie duomenys buvo pateikti (kitu atveju jis nebūtų surašęs ir patvirtinęs minėto dovanojimo akto). Šiame akte taip pat nurodoma, kad 1993 m. birželio 20 d.  notaro S.Žukausko surašytu ir patvirtintu aktu kitą pusę šios 10,44 ha ploto žemės valdos, kuri privačios nuosavybės teise priklausė Ievai Šidiškaitei – ši padovanojo Marijonai Gabartienei.  Dovanojimo akto rejestro Nr. 699.

1933 m. spalio 12 d. Aleksoto notaro S.Žukausko surašytas ir patvirtintas žemės dovanojimo aktas rejestro Nr. 1054 svarbus ne tik tuo, kad patvirtina Marijonos Gabartienės nuosavybės teisių įsigijimo į 10,44 ha žemės valdos juridinį faktą, bet ir tuo, kad nurodo ankstesnį (prieš I. Šidiškaitę ir K.Reveltienę) M.Gabartienei dovanotos žemės savininką. Tai prieš penkiasdešimt metų (skaičiuojant nuo 1933 m.) miręs I. Šidiškaitės ir K. Šidiškytės-Reveltienės tėvas – Juozas Šidiškis, kuriam mirus sūnus Antanas Šidiškis ir dukterys Ona, Ieva ir Katarina Šidiškaitės pasidalino tėvo palikimą: 17,52 ha ploto žemės valdą.

1.3 Šios Civ. bylos I t. 188 lape yra 1920 m. rugpjūčio 20 d. žemės tvarkymo ir matavimo departamento įsakymu Nr. 2551 sudaryto Kauno apskrities Garliavos valsčiaus Jonučių kaimo žemės naudmenų paskirstymo atskirais sklypais planas. Šiame plane tiksliai nurodyti sklypų dydžiai, jų buvimo vieta ir priklausomybė konkrečiam savininkui. Šis planas 1923 m. kovo 21d. juridiškai tinkamai patvirtintas Lietuvos valstybės Vyriausiosios žemės tvarkomosios komisijos sprendimu ir yra oficialus dokumentas.

1923 m. kovo 21 d. Lietuvos valstybės Vyriausiosios žemės tvarkymo komisijos patvirtintame Kauno apskrities Garliavos valsčiaus Jonučių kaimo skaidymo sklypais plane nurodytos tikslios Jonučių kaimo žemių gretimybės. Į šį planą posovietinių žemėtvarkininkų įbraižyto J. Gabarto privačios žemės valdos gretimybė, kuri 1935 m. rugsėjo 5 d. žemės pirkimo-pardavimo akte Nr. 237 įvardinta kaip riba su vieškeliu ir M. Gabartienės žemės valda, o 1935 m. privataus matininko R.Tylako plane įvardinta kaip riba su Mostaičių kaimo savininko Gabarto Jono žeme, šiame 1923 m. kovo 21 d. oficialiame dokumente nurodyta kaip: riba su vieškeliu ir „Mostaičių kaimo savininko Juozo Revento žeme“.

Būtina įsitikinti ar archyvuose išlikę 1923 m. kovo 21 d. plane įvardinto tos gretimybės savininko Juozo Revento žemės nuosavybės dokumentai. Kauno rajono apylinkės teismui mes pateikėme Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1995 01 11 pažymėjimą Nr. 355-R (b.l. 53, juridinio fakto byla, 2-ojo bylos tomo gale) išduotą  G. Skirmantienei:

„Vyriausiosios žemės rūšiavimo komisijos archyviniame fonde, Kauno apskrities Garliavos valsčiaus Mastaičių seniūnijos rūšimis paskirstytų žemių 1929 01 04 sąraše įrašytas savininkas Reventas Juozas (pavardė – taip dokumente, tėvo vardas, gimimo metai nenurodyti) Mastaičių kaime turėjęs 10,58 ha žemės (6,91 ha III rūšies, 2,0 ha IV rūšies ariamos; 1,67 ha IV rūšies miško). Pagrindas. F. 1251, ap. I, b. 673″. Tai nenuginčijamai įrodo, kad toje vietoje, kurioje dabartiniai žemėtvarkininkai patalpina Marijonos Gabartienės valdytą žemę – 1920-1929 metais buvo žemės savininko Juozo Revelto žemės valda.

Dabar įvertinkime kiek ir kokių pasikeitimų turėjo realiai įvykti su G. Skirmantienės paveldima jos motinos M. Gabartienės (Reveltaitės) iki 1940-06-15 (sovietinės okupacijos pradžios) nuosavybės teise valdyta žemės valda, kad šią žemės valdą (pagal A. Rakausko pasiūlytą versiją) būtų galima sutapatinti su J. Revelto nuosavybės teise valdyta žeme:

1) 1904 metais ta žemė turėjo būti oficialiai įregistruota Katarina Reveltienės (Šidiškaitės) ir Ievos Šidiškaitės vardu, nes 1933 m. spalio 12 d. Aleksoto notaro Simano Žukausko surašyto ir patvirtinto žemės dovanojimo akto (I t b.l. 60; 61), (rejestro Nr. 1054) 1 psl. nurodyta, kad jos tais metais atsisakė priklausančio prie šio sklypo servituto ir už tai kaip atlyginimą Mastaičių kaime gavo vieną ir šešiasdešimt aštuonias šimtąsias ha miško.

2) 1920-1923 ir 1929 metais savo vardu įforminęs dokumentus šią žemę nuosavybės teise turėjo valdyti J. Reveltas, kad mus per laiką pasiektų atitinkami įrašai 1923 m. kovo 21 d. Lietuvos valstybės Vyriausiosios žemės tvarkymo komisijos patvirtintame Kauno apskrities Garliavos valsčiaus Jonučių kaimo skaidymo sklypais plane ir Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1995 01 11 išduotame pažymėjime Nr. 355-R,

3) tuo pačiu tą žemę paveldėję po savo tėvo Juozo Šidiškio mirties tą žemę virš keturiasdešimt metų turėjo valdyti M. Gabartienės motina Katarina Reveltienė ir teta Ieva Šidiškaitė (l t b.l. 60-61), kad 1933 10 12 d. ir 1933-06-20 tą žemę padovanotų (ir tą dovanojimą tinkamai juridiškai įformintų) M. Gabartienei (Reveltaitei).

Apibendrinant trečiojo asmens A. Rakausko ir K° siūlomą versiją pirmuoju mums žinomu šiuo metu G. Skirmantienės paveldimos žemės savininku turėjo būti Katarinos Reveltienės ir Ievos Šidiškaitės tėvas Juozas Šidiškis, 1904 metais ši žemė oficialiai nuosavybės teise turėjo priklausyti Katarinai Reveltienei (Šidiškaitei) ir Ievai Šidiškaitei, iki 1920 metų ta žemė turėjo būti oficialiai perrašyta Juozo Revelto vardu, po 1929 metų ji turėjo būti vėl oficialiai perrašyta Katarinos Reveltienės ir Ievos Šidiškaitės vardu ir šios, tuo metu jau sulaukusios garbaus amžiaus bei neabejotinai dievobaimingos moterys 1933 10 12 d. ir 1933-06-20 Aleksoto notarui Simanui Žukauskui turėjo ne tik meluoti bet ir pateikti suklastotus dokumentus – apie po jų tėvo Juozo Šidiškio mirties keturiasdešimt metų trunkanti ramų ir be pertraukos (iš mirusio tėvo paveldėtos) žemės valdymą nuosavybės teisėmis…

Iš neabejotinai teisingų 1923 m. kovo 21 d. Lietuvos valstybės Vyriausiosios žemės tvarkymo komisijos patvirtinto Kauno apskrities Garliavos valsčiaus Jonučių kaimo sklypais skaidymo plano duomenų (1 T b.l. 56) ir 1995 01 11 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymėjimo Nr. 355-R (b.l. 53, juridinio fakto byla, 2-ojo bylos tomo gale) duomenų ir 1933 m. spalio 12 d. Aleksoto notaro Simano Žukausko surašyto ir patvirtinto žemės dovanojimo akto (I t b.l. 60; 61), (rejestro Nr. 1054) galimos tik šios juridiškai pagrįstos išvados:

1933 m. birželio 20 d. dovanojimo aktu, kurio rejestro Nr. 699 Ievos Šidiškaitės ir 1933 m. spalio 12 d. dovanojimo aktu, kurio rejestro Nr. 1054 Katarinos Reveltienės Marijonai Gabartienei dovanota bendra 10,44 ha ploto žemės valda Kauno apskrities Garliavos valsčiaus Mastaičių kaime, kuri pagal 1993 09 24 Lietuvos valstybinio archyvo pažymėjimo Nr. 1500-G nurodomus duomenis Kauno apskrities Garliavos valsčiaus Stanaičių seniūnijos rūšimis paskirstytų žemių 1939 08 01 sąraše įrašyta Nr. 5229, priklausanti Marijonai Gabartienei ir susidedanti iš 5,44 ha II rūšies ariamos žemės ir 5,0 ha III rūšies ariamos žemės ir 1995 m. sausio 11 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymėjime Nr. 355-R įvardinta, Kauno apskrities Garliavos valsčiaus Mastaičių seniūnijos rūšimis paskirstytų žemių 1929 01 04 sąraše įrašyta Mastaičių savininko Juozo Revento 10,58 ha privati žemės valda (6,91 ha III rūšies, 2,0 ha IV rūšies ariamos ir 1,67 ha IV rūšies miško) – negali būti sutapatintos. Tiek pagal žemės priklausomybę konkrečiam savininkui ir tos nuosavybės kilmę (iš ankstesnio savininko), tiek pagal bendrą kiekį ir pagal žemės rūšingumą tai yra dvi visiškai atskiros žemės valdos. Tai reiškia, kad savo 3,53 ha ploto Mastaičių kaime nuosavybės teisėmis valdytą žemės valdą J. Gabartas gavo iš savo žmonos tėvo Juozo Revelto.

2. Tretysis asmuo Civ. b. Nr. 2-245-08/04 Alfredas Rakauskas savo 2004 m. lapkričio 24 d. Apeliaciniame skunde, byloje esančiame jo išsamiame išaiškinime raštu (4 t b.l. 63-75) bei bylos svarstymo Kauno apygardos teisme apeliacine tvarka metu (ir jį palaikantys atsakovai) teigė, kad (citata pateikiama iš Apeliacinio skundo): „Jonas Gabartas Jonučių kaime 3,53 ha sklypą pirko iš Žalio. Pirkimo sutartis rodo jį esant bežemį (l t b.l, 62-63). Prie pirkimo sutarties pridėtas perkamos žemės planas (l t b.l. 64) matininkas perkamą žemę priskiria „Mostaičių“ kaimui. Archyvinė pažyma (l t b.l. 58) rodo, kad 1937 m. Jonučių kaime J. Gabartas turėjo 3,53 ha žemės. Duomenų apie J. Gabarto žemę po 1937 metų nėra, nors 1939 metų rūšiavimo ir mokesčių mokėtojų sąrašai išlikę (Juridinio fakto byla 2 t b.l. 102, 103 bei 3 t b.l. 170; 180). Duomenų apie J. Gabarto žemę Jonučių kaime nėra net ir pokario metais.

Archyvo pažymos (l t b.l. 58; 3 t b.l. 87) rodo J. Gabartą Mastaičių kaime turėjus 3,53 ha žemės. Mokesčiai mokėti 1937 – 41 metais. 1937 – 1939 m. ir 1940 – 1941m, žemės rūšingumas skirtingas…“

Šiais ir panašiais argumentais Kauno apygardos teismas suklaidinamas ir įtikinamas, kad G. Skirmantienė pretenduoja susigrąžinti ne savo žemę. 2005-03016 Kauno apygardos teismo civ. bylos Nr. 2A-118-173/2005 nutartyje, 3 psl. Kauno apygardos teismas konstatuoja: „Marijonos ir Jono Gabartų turėtos žemės ribų nustatymo planas sudarytas 2003 m. spalio 31 d. šis planas sudarytas remiantis 1923 m. Jonučių kaimo žemių išskirstymo planu, 1946 m. aerofotonuotrauka, Jonučių ir Mastaičių kaimų žemių rūšiavimo 1928, 1939, 1937 metų sąrašais, liudytojų parodymais (b. 1. 75, t. 3).

Iš šių planų matyti, kad R. Žemaičio ir A. Rakausko asmeninio ūkio žemės nepatenka į Marijonos ir Jono Gabartų valdytos žemės sklypus“.

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegijai nederėtų besąlygiškai pasitikėti trečiuoju asmeniu A. Rakausku ir jo kolegomis žemėtvarkininkais, nes dar 1998 metais jie taip pat energingai įrodinėjo, kad J. Gabartas turėjo tik vieną 3,53 ha ploto žemės valdą Jonučių kaime, kurią jis nusipirko iš J. ir G. Žalių. Taip jie aiškino ne tik teismams – bet ir Lietuvos Respublikos Seimo Kontrolierei N. Šidagienei. Deja teismai mūsų prašymus išreikalauti ir ištirti šiuos įrodymus nepatenkino. Tačiau šioje civ. byloje (II t. b.l. 61) yra Kauno apskrities viršininko administracijos 1998-05-29 raštas G. Skirmantienei Nr. S-363, kuriame KAVA Žemės tvarkymo departamento direktorė R. Stašelienė informuoja: „Pranešame, kad Jums priklausančios žemės grąžinimo klausimas bus sprendžiamas tuomet, kai Kauno apylinkės teisme bus išspręstas ginčas dėl A. Rakauskui ir V. Žemaičiui suteiktos žemės“. Iki mes iš Lietuvos centrinio valstybinio archyvo neišreikalavome ir teismui nepateikėme prieškarinius Mastaičių kaimo mokesčių mokėjimo duomenis – žemėtvarkininkai J. Gabarto valdyta 3,53 ha žemės valdą priskyrė Jonučių kaimui. Kuomet pateikėme nenuginčijamus įrodymus, kad J. Gabartas mokėjo mokesčius už žemę Mastaičių kaime – žemėtvarkininkai taip pat pakeitė savo argumentus. Jie pradėjo aiškinti, kad J. Gabartas Jonučių kaime žemės niekuomet neturėjo. Tai patvirtina faktą, kad žemėtvarkininkai sako netiesą ir savo nuomone pritaiko prie besikeičiančių aplinkybių. Tik visiškai neaišku kaip tą jų elgesį suderinti su tiesa ir teisingumu.

Vieninteliai 2005-03016 Kauno apygardos teismo sprendimo motyvaciją civ. bylos Nr. 2A-118-173/2005 nutartyje nulėmę faktoriai yra pačių tendencingai besielgiančių atsakovų sudarytas planas ir 1952 kolūkinio kaimo aerofotonuotrauka (Žr.: VI tomas, Protokolas, 167 psl. Kauno apskrities viršininko administracijos atstovas Lelys: „…Pagal esamą plano nuotrauką darytą 1952 m….“

Šiais „įrodymais“, bei juos papildančia, teisiškai niekuo nepagrįsta A. Rakausko ir K° demagogija nuneigiami kasatorės (ieškovės) G. Skirmantienės teismui pateiktuose oficialiuose dokumentuose esantys faktai.

Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą prašau patenkinti 2005-06-15 į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine tvarka nagrinėtinų bylų sąrašą įtrauktame ieškovės G. Skirmantienės Kasaciniame skunde pareikštą prašymą:

„Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR CPK 340 – 364 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo prašome:

1.   Panaikinti Kauno apygardos teismo 2005  03   16 nutartį dalyje, kuria panaikintas Kauno rajono apylinkės teismo 2004  10 26 sprendimo dalis dėl Kauno rajono Alšėnų apylinkės tarybos 1994 03 24 I šaukimo tarybos 27 sesijos sprendimo “Dėl asmeninio ūkio naudojimo žemės 1994 m.“ dalį dėl žemės sklypų skyrimo Alfredui Rakauskui ir Romualdui Žemaičiui ir 1994 06 21 I šaukimo sprendimo “Dėl žemės kadastro   duomenų patikslinimo   ir  savivaldybės   žinioje  esančios  žemės  paskyrimo gyventojų asmeniniam  ūkiui  naudojimui“  dalį dėl  žemės  sklypo  išskyrimo  A Rakauskui,  ir teismo išlaidų priteisimo,  paliekant Kauno  rajono apylinkės teismo 2004 10 26 sprendimą galioti.

2.                          Priteisti  iš  atsakovų ieškovės turėtas  išlaidas apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme.“

Danutė Marijona Paršaitienė: Parašas

Reklama