Europos Žmogaus Teisių Teismo kanceliarijos darbuotojas teisės referentas Mykolas černiauskas atsisakė perduoti Lietuvos Žmogaus Teisių Gynimo Asociacijos atstovo užsienyje reikalavimus antros sekcijos pirmininkei, vietoj to raštu grasino

 

 

A.   Lietuvos teisės referentai (buvusieji ir dabartinis) atlieka savo darbą ir slaptus įsakymus pagal (ne be pagrindo) griežtai įslaptintas instrukcijas teisės referentų darbui (minėtos EŽTT reglamento 17 (4) straipsnyje. Atrodo, kad šitos „instrukcijos“ neteisėtai igalioja teisės referentus, veikti kaip pradiniai teisėjai. Jie gali įteikti bylos trumpą aprašymą EŽTT pranešėjai (Danutei Jočienei), jie gali laisvai minėti arba nuslėpti svarbius pareiškimui pridėtus dokumentus, jie gali tinkamai arba netinkamai aprašyti bylos faktus. Jie bendrauja su pranešėja*), kartu jie nusprendžia, ar pareiškimas priimtinas arba nepriimtinas (teisėtų savininkų pareiškimai dėl žemės negrąžinimo yra aplamai nepriimtini). Laiškuose pareiškėjams jie gali panaudoti teisėjų ir sekcijos kanceliarijos vadovės ir jos pavaduotojos parašų antspaudus, o tie asmenys apie kanceliarijos darbuotojų veiksmus nieko nesužino. Galima drąsiai teigti, kad kanceliarijos darbuotojai veikia kaip slapti teisėjai, nes tik jie, kartu su sekcijos pranešėja, iš anksto nusprendžia, ar pareiškimas iš Lietuvos priimtinas arba nepriimtinas.

*) „Ir jeigu nagrinėjama Lietuvos byla, tai Lietuvai paskirtas referentas eina ir bendrauja su teisėju, su teisėju pranešėju ir t. t.“ [šaltinis: Pranas Kūris atsakė į Eltos klausimus, XXI amžiaus priedas apie Lietuvą ir pasaulį 2004 m. rugpjūčio 11 d., Nr. 15 (84)]

 

B.   Svarbių dokumentų nuslėpimas ir bylos faktų tikrovei neatitinkamas aprašymas ryšium su pasiulymu, kaip kiti antros sekcijos teisėjai turi nutarti, neabėjotinai yra sunkus nusikaltimas.

 

 

C.   Ryšium su galimais kanceliarijos darbuotojo (vadinamo teisės referento) padarytais nusikaltimais galima (teoriškai) kreiptis į Europos Tarybos Generalinį sekretorių (šiuo metu tai yra Thorbjørn Jagland) su prašymu, panaikinti teisės referento teisinę imunitetą. Generalinis sekretorius turi teisės panaikinti kanceliarijos darbuotojo teisinę imunitetą pagal  šešto protokolo 1996 m. „Bendrojo Susitarimo dėl Europos Tarybos privilegijų ir imunitetų“ 5 (3) ir 5 (4) straipsnių įgaliojimą.

Tačiau, jeigu pareiškėjas arba nevyriausybinė organizacija kreipėsi į generalinį sekretoriu su pareiškimu, panaikinti kanceliarijos darbuotojo teisinę imunitetą, toks pareiškimas bus generalinio sekretoriaus asmeninio biuro vadovo, šiuo metu tai yra p. Björn Berge, paimtas ir persiųstas tam pačiam kanceliarijos darbuotojui, nes neva “generalinis sekretorius neturi teisės įsikišti į bylos nagrinėjimą“ (!)

Žinoma, tai yra nesamonė, tačiau, jeigu pareiškėjas arba nevyriausybinė organizacija įteiks Europos Tarybos generaliniam sekretoriui drausmės skundą dėl jo asmeninio biuro vadovo neteisėtų veiksmų, šis drausmės skundas bus irgi paimtas ir neperduotas adresatui. Dar daugiau, Björn Berge raštu grasins, kad ateityje neatsakys į jokius pareiškėjo arba Lietuvos Teisių Gynimo Asociacijos atstovo užsienyje laiškus.

 

 

D.   Pridėti dokumentiniai irodymai

 

LIETUVOS ŽMOGAUS TEISIŲ GYNIMO ASOCIACIJOS ATSTOVAS UŽSIENYJE

 

 

 

 

p. Françoise Tulkens

Europos Žmogaus Teisių Teismas

 

F- 67075 Strasbourg CEDEX

 

PRANCūZIJA                                          Registruotas laiškas su įteikimo pripažinimu

 

 

 

Münster, 2010 m. sausio 20 d.

 

 

 

Gerbiama p. Tulkens,

 

 

Aš kreipiuosiu į Jūs oficialiai kaip Lietuvos Žmogaus Teisių Gynimo Asociacijos atstovas užsienyje.

 

Aš pridedu Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos vyriausybės išvadą Lietuvos Respublikos Seimui dėl tam tikrų Lietuvos įstatymų nuostatų atitikimo ES teise, kartu irgi vertimą į anglų kalbą. Pagal duomenis Europos teisės specialistės, kuri parengė šią išvadą, paaiškėjo, kad antros Europos Žmogaus Teisių Teismo sekcijos teisėja ir pranešėja p. Danutė Jocienė parengė teisinę išvadą Lietuvos Respublikos Seimui.

 

šitie oficialūs laiškai yra įrodymai, kad p. Jočienė, nuo to laiko, kai ji pradėjo dirbti Lietuvos vyriausybės Europos teisės departamente kaip Europos teisės specialistė (vėliausiai nuo 2001 m.), viešai pareiškė savo nuomonę, kad Konvencijos pirmo protokolo pirmas straipsnis (nuosavybės apsauga) negalioja ryšium su vadinamu “Lietuvos žemės savininkų (panaikintų) nuosavybės teisių atkūrimu“.

 

Ryšium su tuo ji rėmėsi EŽTT nutartimi byloje Brežny v. Slovakiją. Vėliau, kaip Lietuvos vyriausybės agentė bylose Europos Žmogaus Teisių Teisme (2003 ir 2004), p. Jočienė visą laiką pakartodavo šią nuomonę, kuri buvo ir tebėra Lietuvos vyriausybės oficialioji nuomonė. p. Jočienės ilgametinė nuomonė nekeitėsi, kai ji buvo išrinkta Lietuvos teisėja antroje Europos Žmogaus Teisių Teismo sekcijoje.

 

Tačiau reikia pabrėžti, kad šita nuomonė yra visiškai neteisinga, kadangi ji nesutampa su privalomos tarptautinės teisės reikalavimais.

 

Baltijos valstybių teisinė pozicija pagal “ius cogens“ – čia kalbama apie Lietuvą – yra kitokia negu buvusių Varšuvos pakto valstybių (tarp jų irgi Slovakija kaip buvusios čeko-Slovakijos dalis) pozicija. Kai buvusios Varšuvos pakto valstybės nacionalizavo žemę per nacionalizacijos įstatymus, veikė kaip suverenios valstybės, tuo tarpu suvereni Lietuvos valstybė ne įvykdė jokių nacionalizacijų.

 

Dabartinis Lietuvos režimas, teigiant, kad reikėjo “atkurti“  neva “buvusių“ Lietuvos žemės savininkų nuosavybės teises su specialiais įstatymais, kadangi nuosavybės teisės buvo neva panaikintos 1940 metais per “visuotinę nacionalizaciją“, nekreipia demėso į tą faktą, kad visi teisiniai aktai, kurie buvo neteisėto okupacinio režimo organų priimti, negalioja ir yra niekiniai nuo pat pradžios – tai yra privalomos tarptautinės teisės reikalavimas.

 

Tačiau, yra rimtai abėjotina, ar vadinamas “Liaudies Seimas“, veikiant kaip neteisėto okupacinio režimo organas, tikrai norėjo deklaruoti visuotinę “nacionalizaciją“ (toks terminas nebuvo panaudotas) paskelbiant žemę tautos nuosavybę 1940 m. liepos 22 d.

 

Tai paaiškėjo jau deklaracijos pradžioje:

Visokie bandymai pasikėsinti į asmeninę valstiečių nuosavybę arba prieš darbo valstiečių valią, primetant jiems kolchozų organizaciją, bus griežtai nubausti, kaip kenkią liaudies ir valstybės interesams“.

 

šitas sakinys paaiškino, kad netgi vadinamas “Liaudies Seimas“  neketino nusavinti žemės savininkus per šitą “deklaraciją“. Dar daugiau, neegzistuoja joks “nacionalizacijos įstatymas“, (su Lietuvos prezidento parašu), kuris buvo neteisėto okupacinio režimo organo priimtas.

 

Būtinai reikia pabrėžti, kad Laikinoji Juozo Ambrazevičiaus Lietuvos vyriausybė 1941 m. liepos 17 d. priemė “įstatymą dėl žemės grąžinimo ir denacionalizavimo“, po neteisėto okupacinio režimo žlugimo [šaltinis: “Laikinoji vyriausybė : posėdžių protokolai 1941 m. birželio 24 d.-rugpjūčio 4 d. / [parengė Arvydas Anušauskas], Vilnius : Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2001, ISBN 9789986757450).

 

Dar reikia pabrėžti, kad, tarp kitko, Jungtinės Amerikos Valstybės niekada nepripažino jokių neteisėto okupacinio režimo priimtų aktų arba nutarimų teisėtumą (tarp kitko Hyde, Ch. Ch.: International Law. Chiefly as Interpreted and Applied by the United States, Boston 19472, vol. II, p. 1534 – Tarptautinė Teisė. Iš esmės kaip interpretuota ir pritaikyta Jungtinių Amerikos Valstybių, Bostonas 19472, t. II, 1534 psl.).

 

Papildomai reikia paminėti, kad neteisėto okupacinio režimo organai nepriemė re-nacionalizacijos įstatymą po antros Rūsu kariuomenės įvykdytos Lietuvos okupacijos.

 

šiaip arba taip, visi teisinės reikšmės ir teisinių pasekmių aktai, įvykdyti neteisėto okupacinio režimo organų, yra niekiniai ir negalioja nuo pat pradžių (išskyrus tiktai aktus susijusius su “gimimais, mirties atvėjais, vestuvėmis ir šeimine padėtimi“).

 

Dėl to Lietuvos režimo teigimas, kad žemės savininkų nuosavybės teisės buvo panaikintos per aukščiau minėtą prieškonstitucinę “deklaraciją“, yra neteisingas, be to grūbus ir sistemingas aukščiau minėtos “privalomos tarptautinės teisės“ pažeidimas. Lietuvos režimas negali remtis nei faktais nei tarptautine teise kaip įrodymas, kad vadinama “nacionalizacija“ buvo įvykdyta pirmos sovietinės okupacijos laikotarpyje.

 

Galų gale reikia minėti faktą, kad dargi dabartinių Lietuvos specialiųjų įstatymų vadinamui „(Neva panaikintų) nuosavybės teisių atkurimui“ preambulės pabrėžia:

 

Lietuvos piliečių prieš okupaciją įgytos nuosavybės teisės nepanaikintos ir turi tęstinumą …“).

 

O tai jau visiška priešingybė oficialiniai ir viešai išreikštos Lietuvos režimo ir – vėliausiai nuo 2001 m. iki dabartinių laikų – irgi p. Jočienės nuomonei.

 

Dėl tų priežašcių as esu įpareigotas paprašyti, kad Jūs garantuotumėte, kad p. Jočienė ateityje nebegalėtų užsiimti  teisėtų Lietuvos žemės savininkų bylų, arba kaip Lietuvos teisėja Europos Žmogaus Teisių Teisme arba kaip antros sekcijos pranešėja.

 

Kartu, aš norėčiau paprašyti, garantuoti, kad teisėjai ateityje laikytusi absolučiais „privalomos tarptautinės teisės“ reikalavimais ryšium su žeme ir atitinkamų neteisėto okupacinio režimo aktų.

 

Mielai laukiant Jūsu atsakymo

 

 

Pagarbiai,

 

 Christian Nekvedavičius

Leidėjas

Lietuvos Žmogaus Teisių Gynimo Asociacijos komiteto narys ir įgaliotas atstovas užsienyje

 

 

 

 

 

 

LIETUVOS ŽMOGAUS TEISIŲ GYNIMO ASOCIACIJOS ATSTOVAS UŽSIENYJE

 

 

 

 

Europos Žmogaus Teisių Teismui

p. Mykolui černiauskui

 

F- 67075 Strasbourg CEDEX

 

PRANCūZIJA                                          Registruotas laiškas su įteikimo pripažinimu

 

 

 

Münster, 2010 m. vasario 18 d.

 

 

 

Gerbiamas p. černiauskai,

 

 

Aš kreipiuosiu į Jūs oficialiai kaip Lietuvos Žmogaus Teisių Gynimo Asociacijos atstovas užsienyje.

 

2010 m. sausio 20 d. aš išsiunčiau p. Françoise Tulkens, antros sekcijos pirmininkei, laišką su prašymu Lietuvos Žmogaus Teisių Gynimo Asociacijos vardu (mano įgaliojimas yra pridėtas) garantuoti, kad p. D. Jočienė neužsiims teisėtų Lietuvos žemės savininkų bylų, nei jos funkcijoje kaip Lietuvos teisėja Europos Žmogaus Teisių Teisme nei kaip antros sekcijos pranešėja.

 

šitas oficialus laiškas buvo gautas Europos Žmogaus Teisių Teisme 2010 m. sausio 25 d.

 

Prašau man pranešti, ar Jūs perdavėte p. Tulkens šį oficialų, Lietuvos Žmogaus Teisių Gynimo Asociacijos atstovo užsienyje atsiųstą, laiską, o kada bus nutarta dėl šio reikalo, arba ar Jūs nuslėpete šį laišką nuo gavėjos, o jeigu taip, prašau paaiškinkite man pagrindą.

 

Dar, as norėčiau paprašyti mano asociacijos vardu, atsiųsti man „Bendrų instrukcijų registracijos darbo reguliavimui, parengtų Teismo kanceliarijos vadovo ir patvirtintų Teismo pirmininko“ kopiją [kaip minėti Teismo procedūrinio potvarkio reglamente 17 (4) straipsnyje]).

 

Aš turiu pabrėžti, kad asociacija nesutiktų su neigiamu atsakymu, bet yra pasiryžusi imtis galimų žingsnių – kaip Lietuvoje taip ir užsienyje, per spaudos agentūras ir visuotinę spaudą – garantuoti, kad Teismo kanceliarija patenkintų nevyriausybinės organizacijos žmogaus teisių srityje pageidavimus.

 

Pabaigoje, asociacija norėtų gauti Jūsų komentarą dėl fakto, kad Jūsų 2010 m. sausio 15 d. laiškas buvo, atrodo, p. Elens-Passos pasirašytas, kadangi Jusų 2010 m. vasario 8 d. laiškas iš viso nebuvo pasirašytas, bet turi parašo antspaudą, neva irgi su p. Elens-Passos parašo kopija.

 

Mielai laukiant Jūsų atsakymo

 

 

Pagarbiai,

 

 Christian Nekvedavičius

Leidėjas

Lietuvos Žmogaus Teisių Gynimo Asociacijos komiteto narys ir įgaliotas atstovas užsienyje

 

 

 

 

 

 

 

 

Europos Žmogaus Teisių Teismas

 

 

 

 

p. K. Nekvedavičiui

Wilhelmstr. 26

D-48149 Münster

 

 

ANTRA SEKCIJA

 

 

ECHR-LE0.1R                                                                                         2010 m. vasario 24 d.

MCE/jp                                                                                                           registruotu laišku

 

 

Pareiškimas nr. 1471/05

Nekvedavičius prieš Lietuvą

 

 

Gerbiamas pone,

 

šiuo patvirtinu, kad gavau Jūsų laiškus rašytus 2010 m. sausio 20 d. ir 2010 m. vasario 18 d. su pridėtais dokumentais.

 

Aš noriu paminėti mūsų laišką rašytą 2010 m. vasario 8 d., kad Teismas ateityje nekoresponduos su Jumis dėl tokių reikalų.

 

Papildomai aš turiu nurodyti į Konvencijos 35 § 3 straipsnio pabaigą dėl peticijos teisės piktnaudžiavimo.

 

Dėl to Teismas ateityje neatsakys į tokio būdo korespondencija iš Jūsų pusės. Jeigu Jūs toliau šitaip elgiates, Teismas gali nutarti, kad Jūsų pareiškimas yra nepriimtinas dėl aukščiau įvardintų priežaščių.

 

 

Pagarbiai

<parašo antspaudas>

S.Dollé

Sekcijos kanceliarijos vadovė

Europos Taryba

67075 STRASBOURG Cedex, Prancūzija

Reklama